Istoriškai taip susiklostė, kad rudenį visas dėmesys skiriamas vaismedžiams, uogakrūmiams ir dekoratyviniams augalams. Jie tręšiami, genimi, laistomi, pratinant juos prie artėjančio drėgnojo laikotarpio. O apie daugiametes daržoves kažkodėl pamirštama – auga sau, tegul ir auga. Tačiau juk joms taip pat reikalinga priežiūra.
Prie daugamečių daržovių priskiriami kai kurių rūšių česnakai (tuščialaiškis česnakas, lenktagalvis česnakas, laiškinis česnakas, gumbinis česnakas), svogūnai taip pat rūgštynės, rabarbarai, krienai, peletrūnai. Taigi, ką reikėtų padaryti spalį, kad kitais metais sulauktume gausaus derliaus?
Patrumpinti, nugenėti
Daugiamečiams svogūnams ir česnakams prieš žiemojimą reikia nupjauti visus sausus lapus – žiemą jie ima drėkti, pūti ir tampa infekcijų šaltiniu. Be to, pavasarį neleidžia augti jauniems lapeliams.
Rūgštynes taip pat reikia nupjauti. Tai reikia daryti apie 1,5 mėnesio iki smarkių besitęsiančių šalnų, antraip stambūs lapai nuguls po sniegu kaip oro nepraleidžiantis kilimas. Dėl to gali žūti šaknys.
Be to, reikia nepamiršti laiku nupjauti daugiamečių svogūnų ir rūgštynių žiedkočių – pageidautina, iki kol jie ims brandinti sėklas. Kitaip jie gausiai pasisės ir kitą sezoną turėsite prakaituoti, kol išravėsite šias daržoves, pridygusias pačiose netinkamiausiose vietose.
Patręšti
Gyvybinis daugiamečių daržovių ciklas panašus, mitybinių medžiagų poreikiai taip pat praktiškai identiški, todėl galima imti universalias trąšų normas.
Spalio mėnesį žemę, kurioje auga šios kultūros, reikia patręšti tokiu mišiniu: 2 valg. šaukštai dvigubo superfosfato ir 1 valg. šaukštas kalio sulfato 1 kv. metrui. Trąšos tolygiai išbarstomos ant dirvos paviršiaus, tada įkasamos grėbliu.
Išpurenti dirvą
Per vasarą dėl laistymo ir lietaus dirvožemis sukietėja. O dar mes nuolat ateiname prie augalų pasiskinti lapų ir sutrypiame žemę. O kieta žemės pluta praktiškai nepraleidžia oro, ir šaknys negali kvėpuoti. Todėl rudenį svarbu išpurenti dirvą.
Tai daroma tada, kai žemė sausa. Purenti galima grėbliu, kultivatoriumi, nedideliu kauptuku arba šakėmis.
Jei visą rudenį lyja, reikia palaukti, kol žemė truputį pašals. Ir tada subadyti ją šakėmis iki 8–10 cm gylio – kuo daugiau ertmių, tuo geriau. Rudeninis purenimas turi du privalumus. Visų pirma, kai yra deguonies, šaknys ir augalai geriau vystosi, tad derlius būna didesnis. Be to, pavasarį ištirpęs sniegas nenubėga, o susigeria į žemę, tad drėgmė išsilaiko ilgiau.
Mulčiuoti
Beje, taip retai kas daro, bet tai viena iš pačių veiksmingiausių agrotechninių gudrybių! Mulčias turi tris svarbius privalumus:
1. Rudenį jis sušildo dirvą, ir augalų šaknys ilgiau išlieka aktyvios. Reiškia, gali sukaupti naudingų medžiagų, kurios padės joms peržiemoti.
2. Padeda dirvai greičiau atitirpti pavasarį. Ir šaknys nubunda anksčiau. Dėl to daugiametės daržovės greičiau atauga (joms nebaisios pavasario šalnos), užaugina daugiau žalumos.
3. Apsaugo lysves nuo kenkėjų. Dauguma jų žiemoja dirvoje, o pavasarį išlenda į paviršių ir kuriasi ant augalų.. O jei žemė mulčiuota, jie negali prasibrauti pro mulčio sluoksnį ir žūva.
Mulčiuoti žemę po daugiametėmis daržovėmis galima durpėmis arba lapinių augalų pjuvenomis (5 cm sluoksniu). O dar geriau – humusu. Jis atlieka tas pačias funkcijas, ir dar vieną – labai svarbią.
Pavasarį, kai ima tirpti sniegas, iš humuso į dirvą sunkiasi azotas – tai papildomos trąšos ataugantiems daugiamečiams augalams.
Jei ruduo labai sausas, ant pagrindinio mulčio galima uždėti dar vieną sluoksnį – šiaudų arba sausų lapų. Jie apsaugos dirvą nuo perdžiūvimo.
