Tačiau prieš pirkdami imbierą, atidžiai apžiūrėkite jo šaknį. Ji turi būti tvirta, tampri ir sveika (be puvimo ženklų ir mechaninių pažeidimų). Geriausia, jei ant jos jau matyti augimo taškai – vadinamos „akutės“.
Žemių mišinys imbierui auginti
Imbieras mėgsta derlingą, rūgščią ir purią dirvą. Geriausiai jis auga vidutinės ar lengvos mechaninės sudėties bei humusingoje dirvoje. Galite naudoti pirktinę, kambariniams augalams skirtą žemę arba lygiomis dalimis sumaišyti velėninę bei humusingą žemę, durpes ir rupų upės smėlį. Iš ko bus pagamintas pats vazonas, nėra taip svarbu. Kur kas svarbiau, kokia yra jo forma: imbierams geriau naudoti plačius dubenis arba negilius, bet plačius vazonus.
Apšvietimas ir auginimo temperatūra
Imbieras nėra labai reiklus šviesai, nes daugelis imbiero rūšių savo tėvynėje auga po atogrąžų miško baldakimu. Vazoną su imbieru galima drąsiai statyti ant šiaurinės palangės. Aktyvaus augimo laikotarpiu nuo pavasario iki rudens šiems augalams reikia gana aukštos oro temperatūros: 22 – 24 ir daugiau laipsnių šilumos. Žinoma, imbieras gali augti ir žemesnėje temperatūroje, tačiau tokiu atveju šakniastiebis priaugs mažiau biomasės. Žiemos metu oro temperatūrą reikėtų sumažinti iki 16 – 18 laipsnių šilumos. Kadangi imbieras kelis mėnesius per metus būna numetęs lapus, geriau rinkitės dekoratyvesnį vazoną.
Imbiero laistymas ir tręšimas
Pavasarį ir vasarą imbierą reikėtų gausiai laistyti. Jam taip pat patinka kasdienis apipurškimas. Prieš žiemą šie augalai numeta lapus ir pereina į ramybės periodą. Tuomet juos reikėtų laikyti sausai ir nelaistyti. Imbierai tręšiami kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis su mikroelementais, skirtomis kambariniams augalams. Patręšus organinėmis medžiagomis (tai daroma nuo balandžio iki rugsėjo kartą per 2 – 3 savaites), padidėja stiebų aukštis, pagausėja lapų skaičius, geriau auga šakniastiebiai.
Imbiero dauginimas šakniastiebių dalimis
Imbieras dauginamas šakniastiebių atpjovomis. Vegetatyviniam dauginimui maisto prekių skyriuose galite nusipirkti šviežių imbiero šakniastiebių su dideliu kiekiu akučių. Šaknis supjaustoma taip, kad kiekvienas gabaliukas turėtų po 1 – 2 sveikas ir gerai išsivysčiusias akutes. Šie gabaliukai negiliai – maždaug iki pusės – sodinami į žemę. Iš šakniastiebių gabaliukų išauginti imbierai išvysto gausesnę antžeminę fitomasę negu išauginti iš sėklų. Jau po trijų mėnesių kiekvienas imbieras turi po du ar tris 64 – 87 cm aukščio ūglius su 13 – 19 lapų. Pavasarį kartą per du metus augalas dalijamas ir persodinamas. Šakniastiebiai ištraukiami iš senos dirvos ir padalijami į naujus sodinimo vienetus.
Imbiero auginimo pamoka
Jei Kalėdoms norite užsiauginti nuosavo imbiero, kovo – balandžio mėnesiais paimkite šviežią imbiero šaknį su „akutėmis“, supjaustykite ją 2,5 – 5 cm gabaliukais ir pasodinkite juos į vazonus.
Imbiero šaknies gabaliukai sodinami į kokybišką derlingą dirvą (daržovėms skirtą gruntą) negiliame inde. Žemė juos turi dengti tik pora centimetrų.
Imbiero šaknį vartoti maistui galima tuomet, kai augalas būna 6 – 8 mėnesių. Per tokį laikotarpį šaknis tampa sultinga, minkšta, aromatinga ir aštri.
