„Jau bėga sula, o kai ji pasirodo yra pats geriausias medžių genėjimo laikas“, – sako A. Amšiejus.
A. Amšiejus sako, kad genint medžius šiuo metu jie padarytas žaizdas užsigydo patys.
„Kai bėga klevo, beržo sula yra geriausias laikas genėti, nes medis pats gydo savo žaizdas. Ne džiūsta žaizdos, o pačios gyja. Jei nebėga sula ir žmogus geni medžius, likusias žaizdas reikia kažkuo užgydyti, kad per tą padarytą žaizdą nepatektų liga. Kiti po genėjimo purškia. O dabar kaip tik nuostabus laikas, nereikia chemijos“, – sako jis.
Dabar galima genėti nuo krūmų iki vaismedžių, teigia pašnekovas: „Ir obelis, ir vyšnias, ir kriaušes, ir slyvas galima. Pavyzdžiui, kaulavaisiai visada genimi po derliaus. Bet jeigu to nepadarei, dabar labai gerai viskas matosi, nes lapų nėra.
Koks genėjimo principas? Pirmiausia taip: nulūžus šaka, nudžiūvus šaka, nelabai auga, šaka paslėpta po kitom šakom, negauna saulės šviesos... Tu patikrini – apsamanojusi, nulūžus, maža, apnikus kuo nors. Va tokias šakas pirmiausiai reikia išgenėti. Kas lieka, tada žiūri.“
Anot jo, prieš imantis genėti svarbu žinoti kelis dalykus.
„Pavyzdžiui, juodojo serbento šaka negali būti senesnė kaip 5 m. Tokias šakas iš krūmo reikėtų pašalinti, tada krūmas atsinaujina. Raudonų serbentų ir agrastų šakos šalinamos kai yra senesnės nei 8 metai. Senas išpjauni, lieka jaunos, jos gerai auga, krūmas gauna šviesos, geriau vykdoma fotosintezė. O, sakykim, šilauogių šakas genėti reikėtų kai jos ne jaunesnės nei 4 m.
Jei žmogus turi aukštaūgę obelį, nori ją pažemint, tai dabar pažemini taip kaip reikia, ant šoninių šakų, ir tau priaugs labai daug vilkūglių – tokių stačių šakų. Jas visas reikia nuimti pirmam dešimtadienį birželio. Visas augančias 45 laipsnių kampu ir bukesnes paliekam, nes kitais metais ant jų bus vaisiai“, – kalba agronomijos mokslų daktaras.
Genėjimas, tikina jis, vykdomas tris kartus per metus: pirmas, rimtasis, – bėgant sulai, antras – birželio mėnesį (pjaustomi vilkūgliai), ir trečias – rugsėjo mėnesį, kai šalinami ar trumpinami vienmečiai ūgliai taip atidengiant vaisius saulei. Šis darbas daromas iki rugsėjo 20 d., nes tuomet taip pat gerai pačios užgyja medžio žaizdos.
Pašnekovas taip pat įspėja, kokiems darbams dar tikrai per anksti: „Į žemę nėra ko lįsti dabar, dar viskas kliuksi, geria vandenį.“
Ir priduria: „Pirmam purškimui, pavyzdžiui, karbamidų su vario sulfatu, yra dar anksti. Vis tiek dar bus šalčio, vasario mėnuo dar. Kas vaismedžius aprišęs nuo zuikių irgi neturėtų dar apsaugos nuimt. Skubėt nėra kur.“
Vis dėlto tiems, kurie dar nuo šakų nenusirinko supuvusių vaisių, jis pataria nelaukti.
„Kas nenusirinko mumijų – mirus slyva, vyšnia, obuolys – kabo sudžiūvę su didžiausiais ligų sukėlėjais, dabar turi jas surinkt ir sudegint“, – tikina jis.
