Darbo sumažėjo
„Pats metas nusirinkti mumijas – supuvusius ir likusius ant medžių kaboti vaisius: obuolius, slyvas, vyšnias, trešnes ir t.t. Rytą atsikėlei ir eik pasivaikščiot po sodą. Tos mumijos ten lieka kabėti, o po to žmonės sako, pas mus sode daug ligų. Iš ten jos ir ateina. Reikia nurinkti ir būtinai sudeginti, ne išmesti kažkur sode“, – sako A. Amšiejus, paklaustas, kokius darbus dar turi atlikti sodininkai.
Reikia ir tvoras pasižiūrėti, kad zuikiai nepralįstų, sako pašnekovas: „Kartais sodas aptvertas, bet lapė ar koks šuo prasikasė ir pralindo, landa liko ir žiemą gali ateiti zuikiai. Po to žmonės stebisi, iš kur vaismedžiai apgraužti. Reikia apeiti tvoras, apžiūrėti. Zuikis visada ras kaip patekti, jis užuodžia medį ir per vieną naktį gali visą sodą apgraužti. Jam rūpi tik medžio žievė. Čia rimtas reikalas.“
Jei tvoros aplink sklypą nėra, reikia aptverti pačius vaismedžius, sako jis: „Reikia aprišti kiekvieną medelį arba uždėti tvorelę, yra tokio tinklo, juo aptveria, padaro ratą ir net akmenų prideda į vidų.
Saugoti reikia ne tik obelis ir kriaušes, bet ir šilauoges. Jas zuikiai mėgsta kaip nežinia ką.“
Taip pat, sako pašnekovas, verta dar kartą pasitikrinti, ar sode nėra pelėnų urvų: „Dabar labai gerai matosi jų landos, būna net apšerkšnijusios aplink. Ten reikia nuodų šaukštą įdėti.“
Anot jo, žiemos metas sodininkams kur kas ramesnis, todėl tai puikus laikas planuoti kitų metų darbus, skaityti literatūrą, eiti į seminarus ir mokytis.
Kaip tvarkyti obuolius
Obuolius auginantys sodininkai juos jau nusirinko ir sandėliuoja kokiose nors patalpose. A. Amšiejus sako, kad labai svarbu juos prižiūrėti, jei norite mėgautis vaisiais iki pat pavasario.
„Obuolius sandėliuose jau reikėjo vieną kartą perrinkti. Obuolys būna pamėlynuoja ar tampa juodas, tada žinai, kad jį užpuolė juodasis puvinys. Jei keli obuoliai tokie yra, juos reikia išmesti, nes supus ir likę vaisiai.“
Obuoliai negali būti laikomi kartu su bulvėmis, sako jis: „Jei tai ta pati patalpa, tai turėtų būti bent pertverta polietileno plėvele ar kažkuo kitu.“
Taip pat jis siūlo vienoje dėžėje sandėliuoti tik tos pačios veislės obuolius bei palaikyti drėgmę patalpose, kad vaisiai nedžiūtų.
„Obuoliai per odelę garina drėgmę ir vysta. Reikia į patalpas atsinešti kibirų su sniegu, kai jo yra.
Taip atvėsinama ir sudrėkinama patalpa, nes sniegas garuoja. Aš pats vaikiškas voneles sniego prikraunu, sudedu prie obuolių, nes juos reikia laikyti vėsiai (turi būti 1-2 laipsniai šilumos) ir drėgnai“, – kalba A. Amšiejus.
Kiek ilgai išsilaikys obuoliai priklauso ir nuo veislės: „Pavyzdžiui, lietuviškas žiemines veisles – „jonagold“, „rubinola“, „bohemia“, „gold bohemia“ – mes jau dabar valgom, nes obuoliai labai skanūs. O „topaz“ veislės obuolius valgysim po naujų metų, nes dar jie neturi tikrojo skonio, vėliau jie bus saldžiarūgščiai, nes ta rūgtis, kuri jame yra, virsta cukrumi.“
A. Amšiejus įsitikinęs, kad joks pirktinis obuolys savo verte neprilygs paties užsiaugintam vaisiui, net jei šis visai mažas ir neišvaizdus.
