Dirvos purenimas
Žemę po aktinidijomis pageidautina purenti pirmus 3-4 metus po sodinimo, tada vijoklis sustiprės ir purenti nebereikės. O pradžioje purenti žemę reikia po kiekvieno gausaus lietaus arba laistymo, kad nesusidarytų plutelė.
Kova su piktžolėmis
Ravėti piktžoles reikia 4-5 metus po sodinimo, vėliau aplink krūmelius piktžoles galima tiesiog nupjauti.
Aktinidijų laistymas
Aktinidijoms patinka drėgmė, bet kai jos ne per daug – perlaistyti dirvos jokiu būdu negalima. Nereikia laukti ir kol dirva pernelyg išdžius. Laistyti geriausia kai labai sausa, po kiekvienu augalu pripilant 2-3 kibirus vandens. Aktinidijos mėgsta ir maudytis. Kokį kartą per savaitę, vakare galima gausiai palaistyti krūmą lietaus vandeniu, stengiantis sušlapinti kuo didesnį lapų paviršių. Svarbiausia – stengtis nelaistyti žydėjimo metu, nes tai gali pakenkti apdulkinimui.
Aktinidijų tręšimas
Trąšos ne tik užtikrina normalų sodinukų augimą ir vystymąsi, bet ir didina derlingumą, taip pat atsparumą sausrai ir šalčiams. Pavasarį aktinidijas rekomenduojama tręšti azoto, fosforo ir kalio trąšomis.
Galima naudoti ir kompleksinę trinarę azoto, fosforo ir kalio trąšą (nitroamofoską – po valgomąjį šaukštą kiekvienam augalui), ir atskirus elementus – 25-30 g azoto, 18-25 g fosforo ir 12-20 g kalio. Antrą kartą tręšti pageidautina kai ima formuotis mezginė. Tokiu metu azoto trąšų reikia minimaliai, užteks 16-19 g, o fosforo ir kalio galima daugiau – 20-22 g po kiekvienu augalu.
Paskutinį kartą sezono metu aktinidijas galima patręšti po derliaus nuėmimo – maždaug rugsėjo viduryje. Šiuo laikotarpiu aktinidijų negalima tręšti azoto trąšomis, kiekvienam krūmeliui užteks po valgomąjį šaukštą superfosfato ir kalio druskos.
Trąšas geriau ištirpinti vandenyje, o jei norite berti sausas, prieš tai kruopščiai išpurenkite žemę ir gausiai ją palaistykite vandeniu, o patręšę užberkite 1 cm mulčio.
Aktinidijų genėjimas
Aktinidijos auga gana aktyviai, ypač maistingoje dirvoje, todėl gali tapti per tankios. Kad taip nenutiktų, aktinidijas būtina periodiškai genėti, genėjimas paprastai pardedamas nuo ketvirtų sodinuko gyvenimo sklype metų. Aktinidijas geriausia genėti rudenį, nukritus lapams. Tikslių nuorodų, kaip tai daryti, nėra, reikia tik vizualiai apžiūrėti aktinidijas, įvertinti, kurie ūgliai konkuruoja vienas su kitu, trukdo, dengia vienas kitą. Jei pastebėsite nudžiūvusius ūglius, nedelsdami juos nupjaukite.
Kai tik vijoklis pasieks 12–13 m. amžių, galima pradėti jauninantį genėjimą. Aktinidiją reikia labai stipriai nugenėti, paliekant tik dalį ūglių, kurių aukštis 30–40 cm nuo žemės. Tokio masto jauninantį genėjimą galima atlikti tik vėlų rudenį.
Aktinidijų derliaus rinkimas
Jei viską darysite teisingai, aktinidija ims duoti derlių jau trečiais metais, kai kuriais atvejais vaisiai sunoksta metais vėliau. Žinoma, pradžioje bus vos kelios uogos, vėliau jų daugės, o maksimumą pasieks šeštais ar septintais metais. Jei vijoklis bus periodiškai atjauninamas, derlių jis gali duoti kelias dešimtis metų.
Geroje, maistingoje, pakankamai drėgnoje dirvoje tinkamai prižiūrima aktinidija (vienas krūmas) gali sunokinti nuo šešių dešimčių kilogramų skanių uogų.
Vaisiai sunoksta ne vienu metu, kartais, norint surinkti visą derlių, jį gali tekti skinti iki penkių kartų.
Neverta skubėti ir skinti pirmų sunokusių aktinidijos uogų, galima kiek palaukti ir surinkti derlių per du-tris kartus, bet pernelyg užtempti nereikėtų, nes pernokusios uogos gali nubyrėti.
Pirmosios ankstyvųjų aktinidijų rūšių uogos paprastai sunoksta rugpjūčio viduryje, o paskutinių ant vijoklių galima rasti ir rugsėjo pabaigoje.
Nuskynus visas uogas, vijoklius galima patręšti, tinka arba medžio pelenai (250-300 g po krūmu), arba po valgomąjį šaukštą kalio druskos ir superfosfato.
