Už darbą, kurį įdėsite sodindami augalus pavasarį ir prižiūrėdami juos visu vegetaciniu laikotarpiu, laukia didžiulis atpildas – be perstojo trunkantis žydėjimas. Žinoma, vienos vienmetės gėlės puikiausiai veša ir vėsesniu oru, o kitos tiesiog dievina vasaros karščius.
Vienmečių augalų daigų galima įsigyti parduotuvėje arba turguje – nebūtina patiems daigintis, jei nėra tokios galimybės. Pramoniniu būdu sudaiginti augalai į vegetacinį laikotarpį įžengia palankiomis ir kokybę garantuojančiomis šiltnamio sąlygomis, be to, vienmetės gėlės paprastai parduodamos pražydusios, todėl iš karto galima suprasti, ar konkreti žiedų spalva ir tinka, ir patinka.
Toliau – 15 populiariausių daug priežiūros nereikalaujančių, bet visą vasarą žydinčių augalų, įtrauktų į portale „Supersadovnik“ pateiktą sąrašą.
1. Žydrūniai
Žydrūnis (Ageratum) – tai nekaprizingas astrinių šeimos atstovas. Žiedai gali būti mėlyni, balti, violetiniai arba rausvi.
Šių gėlių sodinukų dažnai galima rasti prekyvietėse. Joms palanki ir visiška saulėkaita, ir lengvas šešėlis. Jos puikiai jaučiasi augdamos bet kokios rūšies drenuojamoje dirvoje – ne veltui būtent žydrūnių taip dažnai tenka pamatyti miestų gėlynuose. Žydrūnius galima sodinti ir į konteinerius, ir į lysves, bet, kol prigis, reguliariai laistykite. Kad augalų krūmeliai augtų tankūs, vis apkarpykite viršūnėles, o nužydėjusius žiedus tiesiog pašalinkite.
2. Siauralapės sprigės
Siauralapė sprigė (Impatiens hawkeri) – tai spriginių šeimos hibridas, vertinamas dėl efektingai suvešančių lapų ir gausių, ryškių žiedų. Kitaip nei jų giminaitės Valerio sprigės, siauralapės sprigės dažnai auginamos kaip vienmečiai gėlynų augalai ir net sodinamos saulėtuose plotuose, nors vis dėlto reikia turėti omeny, kad atviroje saulėje jų lapai ir žiedai gali nudegti.
Per dieną sprigėms pakanka 4–6 valandų saulės šviesos, todėl patartina auginti jas tokioje vietoje, kuri ryte būtų nušviesta saulės, o dieną dengiama šešėlio. Pasirūpinkite, kad dirva būtų drėgna, bet ne šlapia, be to, patręškite augalus ilgo poveikio granuliuotomis trąšomis (tręškite, kaip nurodyta instrukcijose).
3. Valerio sprigės
Valerio sprigės (Impatiens walleriana) – dailiais krūmeliais suvešantys dekoratyviniai augalai, paprastai auginami kaip vienmečiai. Šioms gėlėms būtina sklaidyta šviesa arba pusiau šešėlis, taip pat gerai drenuojama dirva, kurioje gausu perpuvusių organinių medžiagų.
Sodindami įsigytus sodinukus, kruopščiai atlaisvinkite kiekvieno iš jų susipynusias šaknis ir į šviežią žemę leiskite tiek, kad po žeme neatsidurtų šaknies kaklelis. Pasodintus augalus gerai palaistykite ir kitą kartą laistykite tada, kai žemė išdžius per 5 centimetrus. Tręškite tik tada, kai sprigės pradės augti, o jau pradėję tręšti, darykite tai kas porą savaičių. Naudokite subalansuotas vandenyje tirpias trąšas.
4. Serenčiai
Serenčiai (Tagetes) – tikrai nelepūs, tvirti astrinių šeimos atstovai. Viskas, ko jiems reikia, – tai saulė ir gerai drenuojama dirva.
Serenčių yra galybė rūšių ir veislių, išaugančių nuo 10 centimetrų iki pusės metro. Šių gėlių žiedai gali būti balti, geltoni, raudoni, oranžiniai arba margi. Manoma, kad serenčiai padeda atbaidyti vabzdžius kenkėjus, todėl jų neretai sodinama netoli dažo. Dabar ypač paklausūs smulkieji serenčiai: tai, galima sakyti, pats paskutinis mados klyksmas.
5. Begonijos
Iš tikro visadžydės ir gumbinės begonijos (Begonia tuberhybrida ir Begonia semperflorens) – daugiamečiai begoninių šeimos augalai, tačiau auginti juos kaip vienmečius daug paprasčiau, kadangi tada nereikia rūpintis, kur žiemą laikyti jų gumbus.
Iš vertikaliai augančių begonijų rūšių labai patogu kurti kompozicijas klombose ir gėlynuose, o svyrančios šių gėlių veislės atrodo taip, tarytum būtų specialiai pritaikytos vazonams.
Begonijų gumbus reikia sodinti į derlingą žemę arba vazoniniams augalams skirtą substratą, dedant įdubimu į viršų. Užberti žemėmis reikia tik apatinę gumbo dalį. Kai augalai pradeda augti, juos reikia patręšti kompleksinėmis NPK (azoto, fosforo ir kalio) trąšomis (proporcijos 22, 14, 14). Jomis tręšti reikia kas tris savaites, kol pradės formuotis žiedų pumpurai, o tada pereiti prie kitų trąšų proporcijų – 0, 10, 10 – ir vėlgi tręšti kas tris savaites (arba taip, kaip nurodo gamintojas). Svarbiausia šiuo laikotarpiu – nepadauginti azoto.
Kad begonijos dailiai atrodytų, nuvytusius žiedus pašalinkite. Rudenį, prasidėjus naktinėms šalnoms, augalai pradeda gelsti. Tada reikia nustoti juos laistyti, o toliau elgtis savo nuožiūra: išsaugoti gumbus iki pavasario arba to nedaryti. Jeigu gumbus nutarsite išsaugoti, lapams visiškai sudžiūvus, iškaskite juos iš žemės, o lapus pašalinkite. Sudėkite gumbus į saulės apšviečiamą vietą ir kelias dienas padžiovinkite. Tada apibarstykite juos sieros milteliais arba kitos rūšies fungicidu, kad saugomi per žiemą gumbai nepradėtų pūti. Įsukite gumbus į popierinių ir iki pavasario laikykite vėsioje, sausoje, tamsioje vietoje.
6. Siauralapiai lakišiai
Siauralapis lakišius (Bidens ferulifolia) į gėlynus atkeliavo palyginti neseniai, tačiau iš karto nusipelnė pagyrų, kadangi ne tik puošniai atrodo klombose ir vazonuose, bet ir nepalankaus oro nepabūgsta, o žydi iki pat šalnų. Šios rūšies lakišių krūmelių aukštis – 55–85 cm. Stiebeliai tankiai apaugę smulkiais lapais.
Auginimas iš sėklų – pats paprasčiausiais lakišių dauginimo būdas. Galima iš pradžių užsiauginti sodinukus, bet galima tiesiog suberti sėklas į gėlyno žemę.
7. Verbenos
Verbenos (Verbena tenuisecta) pražysta dar sodinukų auginimo laikotarpiu. Jų žiedai apvalūs su viduriuku ir gali būti įvairių spalvų. Verbena speciosa ypač puikiai atrodo pakabinamuose vazonuose ir balkonams skirtuose loveliuose.
Verbenos – nuostabūs žemę visiškai uždengiantys augalai. Daugybė jų ūglių suaugdami suformuoja minkšto kilimo įspūdį darančią dangą. Viena labiausiai į viršų išsistiebiančių veislių – patagoninė verbena (Verbena patagonica). Mūsų krašte patagoninės verbenos auginamos kaip vienmečiai augalai, nors šiaip jau yra daugiamečiai. Jų žiedynkočių aukštis gali siekti 120–150 cm. Žiedai smulkūs, violetinės arba alyvinės spalvos, susitelkę į maždaug 5 cm skersmens žiedynus. Štai tokios verbenos suteikia lengvumo įspūdį ir prideda apimtiems bet kuriai gėlyne kuriamai augalų kompozicijai.
8. Pelargonijos
Kraštuose, iš kurių yra kilusios, pelargonijos (Pelargonium) laikomos daugiamečiais augalais, tačiau pas mus tai ypač populiarios tik vieną, užtat visą vasarą žydinčios sodo puošmenos. Dauguma pelargonijų veislių ir rūšių mėgsta saulės šviesą – tiktai kai ypač karšta, pirmenybę teikia lengvam šešėliui. Sodinkite šias gėles aukštumoje, be to, neleiskite drėkti jų šaknims. Pelargonijos ypač dažnai įkomponuojamos kuriant augalų kompozicijas vazonuose arba kitokiuose konteineriuose. Jos, aišku, auginamos ir kaip kambariniai augalai.
Į patalpą pelargonijas reikia perkelti dar iki pirmų šalnų. Iki to meto galima pasiruošti ir auginių, kuriuos bus galima sodinti kitais metais.
Pelargonijoms būtina derlinga, gerai drenuojama dirva. Skabyti jų viršūnėles reikia gana dažnai, kitaip jos ne tankės, o tiktai styps. Turėkite omenyje, kad pelargonijas neretai atakuoja baltasparniai, voratinklinės erkės ir kitokie kenkėjai. Tręšti šias gėles reikia aktyvaus jų augimo laikotarpiu: tada žiedų gerokai pagausės.
9. Pentas (Egipto žvaigždės)
Saulės mėgėjai pentai (Pentas Lanceolata) į sodą vilioja bites ir peteliškes. Įmonės „Syngenta Flowers“ siūlomame asortimente – net keturių spalvų – raudonos, ryškiai rausvos, rožinės ir baltos – pentai („Starla“). Šie hibridai puikiai jaučiasi augdami bet kokioje gerai drenuojamoje dirvoje.
Augalų daigų aukštis – 20 cm, bet perkelti į gėlyno žemę, jie gali išaugti ir iki 45 cm. Nuo pasėjimo iki žydėjimo, priklausomai nuo temperatūros, apšvietimo ir vazono skersmens, praeina 16–20 savaičių. Išleidę 3–5 tikruosius lapus, augalai jau pradeda krauti žiedų pumpurus. Pentai pasijus ypač puikiai, jeigu kas mėnesį juos patręšite subalansuotomis vandenyje tirpiomis trąšomis (NPK 14, 2, 14). Pentai efektingai pagyvina klombose kuriamas kompozicijas, papildydami jas ryškių spalvų dėmėmis. Žiemą šiuos augalus galima auginti kaip kambarinius.
10. Petunijos
Pietų Amerikoje, iš kur yra kilusios, petunijos (Petunia) ir visos jų veislės bei atmainos yra daugiamečiai žoliniai augalai, bet mūsų kraštuose tai vieną vasarą težydinti gėlė. Nors ir atrodo gležnos, petunijos puikiai ištveria kaitrą ir įspūdingai žydi visu vegetaciniu laikotarpiu, užpildydamos spalvomis vazonus ir klombas.
Jeigu petunijos augs pusiau šešėlyje, ilgiau švieži atrodys jų lapeliai, bet žiedų gausą garantuoja tik saulėkaita. Petunijas reikia reguliariai laistyti ir patręšti subalansuotomis vandenyje tirpiomis trąšomis (kaip dažnai tai daryti, žr. gamintoje pateiktose instrukcijose). Nuvytusius žiedus nuskabykite: šitaip tiktai paskatinsite petunijų žydėjimą.
11. Portulakos
Didžiažiedės portulakos (Portulaca grandiflora) – puiki balkonų ir terasų puošmena. Jos mėgsta saulėtas vietas ir netgi sausmetis joms nebaisus. Žiedai vidutinio dydžio (2,5–3 cm skersmens), ryškių spalvų, gali būti balti, kreminiai, geltoni, ryškiai oranžiniai, rožiniai ir raudoni.
Šiems augalams būtina gerai drenuojama dirva. Kai pasirodo nauji ūgliai, portulakas reikia patręši granulių pavidalo trąšomis. Dėl šliaužiančių stiebų portulakos sukuria žemę užklojančio kilimo įspūdį, bet jeigu jų pasodinsite vazonuose, stiebai karos formuodami žiedais nubertą kupolą. Šalnų portulakos neatlaiko, bet šiaip jau žydi nuo birželio iki pat rugsėjo.
12. Šalavijai
Raudonžiedžiai šalavijai (Salvia splendens) nuo neatmenamų laikų laikomi miestų klombų augalais. Jie neretai auginami ir soduose, nors čia įsitvirtinusi ir kita rūšis – vaistiniai šalavijai (Salvia officinalis).
Raudonžiedžiai, dar darželiniais vadinami šalavijai – tikra gėlyno klasika, todėl niekada nesuklysite jų pasisodindami, kadangi jie užtikrintai žydės ištisą vasarą.
13. Sanvitalijos
Sanvitalijos (Sanvitalia) – tai šliaužiantys augalai, apsipilantys miniatiūrines saulėgrąžas primenančiais ryškiai geltonais žiedais. Žydi ir ypač gausiai, ir tikrai ilgai – nuo vasaros vidurio iki pat spalio pabaigos. Sanvitalijoms reikėtų pasistengti parinkti tokią vietą, kurią gerai apšviestų saulė, ir tolią dirvą, kuri būtų gana derlinga.
Laistyti sanvitalijas galima saikingai, o tręšti apskritai nebūtina. Sėklos surenkamos rudenį, o kovą pradedamos daiginti.
14. Skeptrenės
Skeptrenės (Scaevola) – ypač simpatiški vienmečiai augalai, be to, garbingi konkurentai tokiems mėlynžiedžiams kaip lobelijos, verbenos, šalavijai.
Žiedai išlieka dailūs net ir subjurus orui – neglemba pilant lietui, nevysta, jeigu kiek atšąla, ir neruduoja nusistojus karščiams. Visgi atminkite: skeptrenės nekenčia pavėsio. Žydi ilgai, tačiau temperatūrai nukritus žemiau 10 laipsnių, pereina į ramybės būseną. Skeptrenės – tai puikūs ir patikimi vasaros augalai, ypač dailiai atrodantys vazonuose.
15. Gvaizdūnės
Daug priežiūros nereikalauja ir puikiosios gvaizdūnės (Zinnia violacea). Jos žydi įvairiausių formų ir spalvų žiedais. Gvaizdūnėms reikia tiktai saulės ir gerai drenuojamos dirvos, kurioje būtų daug organikos.
Žemė, kurioje auga gvaizdūnės, turi būti drėgna, tačiau ne užlieta. Beje, gerai įsišaknijusios gvaizdūnės net šiokią tokią sausrą pakenčia. Kad gėlės žydėtų kuo gausiau, nuvytusius žiedus reikia pašalinti ir kartą per dvi savaites (arba kaip nurodo gamintojas) tręšti skystomis žydėjimą skatinančiomis trąšomis.
