Apie įtarimus galite paskaityti čia.
„Valstybinių miškų urėdija laikosi Aplinkos ministerijos nurodymų, todėl tenka apgailestauti, kad visuomenė tokiais pareiškimais yra klaidinama. Šiais metais Punios šile jokie kirtimai nebuvo vykdomi“, – Eltai sakė T. Barkauskas.
Jo teigimu, vykdant Valstybinės miškų tarnybos nurodymą, praėjusiais metais Punios šile buvo pašalinti tik žievėgraužio pažeisti medžiai siekiant sustabdyti jo plitimą.
„Laiku nesustabdžius žievėgraužio plitimo ir nesiimant jokių priemonių, jis gali pažeisti dar didesnius medynų plotus“, – teigė jis.
„Taip, pat, pagal VMT rekomendacijas, siekiant pagerinti Punios šilo medyno atkūrimo sąlygas, buvo nukirsta keliasdešimt medžių. Surinkti medžių kankorėžiai, iš kurių bus ruošiamos sėklos genetiniam medyno išsaugojimui ir atsargoms Augalų genobanke papildyti. Kadangi pats tokio amžiaus medynas savaime atsikurti nebegali, tai yra būdas išsaugoti genetinį Punios šilo medyno palikimą“, – pridūrė T. Barkauskas.
ELTA primena, kad nevyriausybininkai kreipėsi į aukščiausius šalies politikus prašydami išsiaiškinti kirtimų Punios šile aplinkybes.
„Užfiksuota medžiaga liudija apie neseniai iškirstas sveikas pušis. Galimai tai prieštarauja kirtimų stabdymo pavedimui, kurį aplinkos ministras pasirašė reaguodamas į prezidento raginimus užtikrinti adekvačią apsaugą Punios šile. Kol vyksta Aplinkos ministerijos organizuoti procesai, reali Punios šilo apsauga yra vilkinama, medžiai kertami”, – pranešime sako Baltijos aplinkos forumo direktorius Žygimantas Morkvėnas.
„Mūsų turimose nuotraukose matosi rietuvė sveikų 80-100 metų amžiaus pušų. Jų žievėgraužiai tipografai nepuola, todėl šie kirtimai negali būti siejami su sanitarine apsauga. Tai – ne gamtos išteklius lentoms pjauti, bet valstybės saugomo gamtos paveldo dalis”, – tikina jis.
„Baltijos aplinkos forumas“ tikina kreipęsis į aukščiausius šalies politikus prašydamas išsiaiškinti šių kirtimų aplinkybes ir informaciją pateikti visuomenei.
