Pirmiausia, jei prie vandens telkinio vykstate automobiliu, nepamirškite pakrančių apsaugos juostų.
„Pakrančių apsaugos juostose draudžiama statyti motorines transporto priemones arčiau kaip 25 m iki vandens telkinio kranto. O kai šlaitas status, atstumas skaičiuojamas nuo kranto linijos. Be to, jei vandens telkinys yra saugomoje teritorijoje, atstumas iki vandens turi būti dvigubas, t. y. ne mažiau kaip 50 metrų“, – sako Aplinkos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas Marijus Tomkus.
Pakrančių apsaugos juostų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba 30–140 eurų baudą.
„Prieš pradėdami žvejybą ir žvejybos metu (išskyrus atvejus, kai žvejojama nuolat keičiant žvejybos vietą, vykdant povandeninę žvejybą arba žvejojant iš vandens transporto priemonės) asmenys privalo visas komunalines atliekas, esančias 5 m spinduliu nuo žvejybos vietos, surinkti ir paskui išvežti į komunalinių atliekų surinkimo konteinerius“, – priduria Utenos gyvosios gamtos inspekcijos vyr. specialistas Linas Staliūnas.
Tokio pobūdžio Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba 10–60 eurų baudą.
„Lankymosi miške taisyklės nustato, kad motorinėmis transporto priemonėmis įvažiuoti į mišką ir po jį važinėti galima tik keliais. Statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo (parkavimo) aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę keliu važiuoti kitoms transporto priemonėms. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, būtina stengtis neužvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų“, – primena M. Tomkus.
Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis užtraukia įspėjimą arba 20–140 eurų baudą.
Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, kai dėl to žolinė danga ar miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta, užtraukia 140–300 eurų baudą.
Privalu žinoti, kad teritorija, kurioje, sprendžiant iš tam tikrų požymių, dažnai važinėjama ar statomos motorinės transporto priemonės, nėra laikoma keliu ar aikštele. Taigi išvažinėta pieva ar miško paklotė nėra kelias.
Lankantis miške svarbu nepamiršti, kad taisyklės draudžia kurti laužus ir naudoti atvirą ugnį (išskyrus viešojo naudojimo poilsio objektuose įrengtas ir atitinkamai pažymėtas laužavietes), mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas.
Pažeidus reikalavimus taikoma atsakomybė – įspėjimas arba 20–50 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams gali būti skiriama 50–110 eurų bauda.
Už šiukšlinimą galite susilaukti 20–50 eurų baudos.
Be to, jei aplinka nedelsiant nesutvarkoma ir nustatoma, kad padaryta reali žala, pažeidėjai turi atlyginti aplinkai padarytą žalą ir sumos tokiais atvejais gali būti nemenkos.
Valstybinių miškų urėdija primena, kad pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksą priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba 30-50 eurų baudą. Už miško naikinimą arba žalojimą, jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat sukėlus kitokį miško gaisrą arba jo išplitimą teks susimokėti 560-1200 baudą. Taip pat reikės atlyginti ir aplinkai padarytą žalą.
