Kai kurios vietos, kur tradiciškai prekiaujama medeliais, dar tuščios.
Paprastai pats sezono pikas prasideda kai iškrenta sniegas ir įsibėgėja gruodis. Kaip pasakoja patyrę žaliaskarių augintojai, jei nėra sniego, prekyba būna vangi praktiškai iki paskutinės savaitės prieš šv. Kalėdas.
Prognozuojama, kad, skirtingai nuo daugumos prekių, eglutės brangs sąlyginai mažai – 1-2 eurus už medelį. Tačiau taip nutiko ne dėl prekybininkų ir augintojų geranoriškumo. Tiesiog augintojai jas išpardavė mažmenininkams ankstyvą pavasarį ir vasarą, kai tokio kainų šuolio niekas nesitikėjo.
Kitas kainas prilaikantis faktorius – Valstybinė miškų urėdija nusprendė nedidinti kainų. Paprastoji eglutė iš miško kainuoja nuo 2 iki 36 eurų, užauginta plantacijoje – 5-20 eurų, o vazonuose – 8-40 eurų.
Kaip ir kasmet, brangesnės yra medelyne užaugintos pušys (juodoji ar kalninė) (8-80 Eur), baltoji, dygioji ir sidabrinė eglės (8-112 Eur) bei kėniai (8-80 Eur). Kainos priklauso nuo augalo dydžio: parduodami 0,5-4 m aukščio kalėdiniai medeliai. Visų rūšių medelių šakos kainuoja po 1 eurą.
„Populiariausi kėniai, kurių didelių neužauginame. Turime tik nedidelių. Prekiaujama tiek vazonuose išaugintomis eglutėmis, tiek paprastomis. Dabar puošiasi įmonės ir perka 2-3 metrų eglių. Žmonės į namus perka 1,5-2 metrų aukščio. Daugėja tų, kurie perka mažus vazuonuose išaugintus medelius, kuriuos vėliau galima pasodinti sklype“, – sezoną apibūdina Valstybinių miškų urėdijos Raudondvario medelyno vadovė Rima Žebrauskaitė.
Kainos nuo 5 iki 110 eurų, tai 4 metrų aukščio kėnis ar sidabrinė eglė.
„Prekiaujame dviejose vietose, tačiau vienoje iš jų tik išdėstėme eglutes. Pirkėjų dar nėra, neapsimoka prekiauti. Kainos panašios, kaip ir pernai, nuo 10 iki 100 eurų“, – telefonu pasakojo Česlovas, Vilniuje prekiaujantis eglutėmis.
Vyriškis atviravo, kad lietuviška palyginti maža eglutė šiemet kainuos nuo 10 eurų. Už tiek galima rasti ir vazonuose augintų. Pasak pardavėjo, jei kalbėtume apie rekordus, tai pernai jo parduota brangiausias medelis buvo 4,5 metrų aukščio kėnis, kainavęs 200 eurų. Vidutiniškai sostinėje perkamos iki 2 metrų aukščio eglutės, kainuojančios apie 30 eurų.
„Dabar ieško kėnių, artėjant šv. Kalėdoms, ieškos lietuviškų eglučių“, – dėlioja Česlovas.
Prie vadinamosios „Minsko Iki“ eglutėmis prekiaujantis Jurgis sako, kad kol kas pirkėjų antplūdžio nėra. Žmonės tik žvalgosi, teiraujasi kainų, tačiau žaliaskarių negraibsto. Pardavėjai rikiuoja savo prekes tiesiog pratindami būsimus pirkėjus.
„Svarbu, kad žmonės matytų mus. Dabar daugiau teiraujasi kainų, bet perka tik vienas kitas. Medelių ieško tie, kurie kurie egles puošia kieme“, – pasakoja Jurgis ir tikina, kad kainos nuo pernai metų nepakito. Laukui ima danišką kėnį, o į namus neša lietuviškas, kurios kvepia.
Populiariausios 15 -30 eurų. Šakos nuo 50 centų iki 2 eurų.
„Brangiausiai moka už lietuviškas egles. Trijų metrų eglė 50 eurų. Pernai brangiausiai pardavėme vazonines egles ir kėnius, kuriuos paskui buvo galima persodinti“, – aiškina Jurgis.
Vazonuose augintų medelių kainos prasideda nuo 10 eurų.
„Parduodu už tą pačią kainą, kaip ir pernai. Vidutiniškai nuo 4 iki 10 eurų už kirstą eglę. Medeliai iki 2,5 metro. Kiek jie kainuoja parduotuvėse ne mano daržas. Mažmenoje kainos bus šiek tiek didesnės nei pernai, tačiau išskirtinio brangimo nebus, nes jos pirktos dar senomis kainomis“, – dėlioja Daivanas Pranciulis, „Baltic X-MAS Trees“, vieno iš didžiausių eglučių augintojų Lietuvoje, vadovas. ir prognozuoja, kad kitais metais jos brangs 15-20 proc.
Augintojas šiemet Lietuvoje ir Skandinavijoje parduos 80 tūkst. medelių. 90 proc. jų parduota pavasarį.
„Kai gauna tik tokias kainas, eglių augintojai miršta, nes dirbame nuostolingai. 7-8 metų eglę parduodame už 8-10 eurų. Taip visoje Europoje“, – dėlioja D. Pranciulis.
90 proc. eglučių išvežama į Skandinaviją. Didžiosios Britanijos rinkos, kai atsirado muitai, nebeveža.
D. Pranciulis įvardina ir populiariausią eglę Lietuvoje ir Skandinavijoje. Tai 1.7-2 metrų aukščio medelis. Didesnės būna plačios ir joms reikia daug vietos namuose.
Prekybos tinklai kol kas neskuba prognozuoti, koks bus šis sezonas. Komentuoja Ernesta Dapkienė, „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė:
„Kol kas dar sunku vertinti, kokios eglių pirkimo tendencijos bus šiemet, nes gyvų eglių pardavimų pikas prasidės tik po kelių savaičių. Šiuo metu dirbtinių eglučių pardavimai yra panašiame lygyje kaip ir pernai.
Remiantis pernai metų duomenimis, gyvų eglių pardavimai sudaro net 71 proc. Tiesa, neseniai mūsų užsakymu atliktoje apklausoje, dominavo tvarus sprendimas – kas antruose namuose buvo ketinama puošti dirbtinę eglę, kuri po švenčių grįžta į sandėliuką ar garažą ir taip tarnauja metų metais.
Stebime tendenciją, kad dirbtinių eglučių pardavimai nėra tolygūs ir jie svyruoja, t. y. vienais metais jų nuperkama daugiau, o kitais – mažiau. Dirbtinė eglutė yra ilgalaikė namų puošybos priemonė, todėl žmones jas naudoja ilgesnį laiką, o atsinaujinimui dažniau keičia žaisliukus ir girliandas. Dirbtinę eglutę, priklausomai nuo jos dydžio ir papuošimų, galima įsigyti nuo keliasdešimt ar net kelių šimtų eurų. Jų asortimente turime daugiau nei 20.
Mūsų parduotuvėse jau prekiaujama ir gyvomis eglėmis. Pirkėjai šįmet galės rinktis iš įvairaus dydžio ir rūšių vazoninių eglučių – paprastų, sidabrinių ar Conica veislės. Mažosios dekoratyvinės Conica veislės eglutės tampa vis populiaresnės, nes jomis žmonės puošia šventinį stalą, kambarių palanges. Taip pat prekiausime kirstais kėniais bei lietuviškomis žaliaskarėmis. Žmonės galės įsigyti ir kėnių šakų bei iš jų padarytas eglutes, vainikus. Iš viso asortimente turime apie 20 skirtingų rūšių ir formų eglių. Vertinant bendrai, šiemet gyvų eglių kaina nežymiai, apie 10 proc. didėjo. Tiek pigiausios, 40 cm lietuviškos eglutės už 4,69 Eur, tiek brangiausios gyvos eglės, kurią galima įsigyti už 22,99 Eur, kainos, palyginti su pernai, nesikeitė.“
