Tokio dokumento reikės ir įsigyjantiems daugiau negu 20 proc. juridinio asmens, nuosavybės teise turinčio daugiau negu 400 ha miškų ūkio paskirties žemės, akcijų.
Nauja tvarka, didinanti biurokratinę naštą, palies ne tik visus, perkančius ir parduodančius miškus. Miškų pardavimo platformai „Miskoaukcionas.lt“ vadovaujantis Tadas Palaima prognozuoja, griežtinami reikalavimai paskatins iš mūsų šalies trauktis turtingas užsienio kapitalo įmones.
Prailgs sandorių įforminimas
Iki šiol į NŽT turėjo kreiptis tik mišką parduodantys asmenys – valstybės institucija apie parduodamą mišką pranešdavo pirmumo teisę jį įsigyti turintiems kaimyninių valdų savininkams. Įsigaliojus Miškų įstatymo pakeitimams, leidimo turės prašyti ir perkantys mišką. Už jo išdavimą fiziniai asmenys privalės sumokėti 11 Eur, juridiniai – 37 Eur valstybės rinkliavą.
T. Palaima tvirtina, jog tokia biurokratinė našta gerokai prailgins sandorių sudarymo laiką. Jau dabar miško savininkai 25 darbo dienas turi laukti NŽT leidimo parduoti mišką. Išduoti leidimus pirkti mišką ar miškų ūkio paskirties žemę NŽT įpareigota per 15 darbo dienų.
Kol neaišku, kaip apsispręs pirmumo teisę pirkti turintys parduodamos miško valdos kaimynai, T. Palaimos manymu, leidimo pirkti gavimo procedūrų nenorės pradėti ir pirkėjai. Todėl dokumentų tvarkymas net ir optimaliausiu atveju gali užtrukti ne mažiau kaip du mėnesius, o realiai užtruks dar bent keliomis savaitėmis ilgiau.
Tačiau blogiausias dalykas yra net ne biurokratinė našta, kurią valstybė užkrauna ant pirkėjų pečių, o naujais reikalavimais išreiškiamas požiūris į miškininkystė, kaip ūkio šaką.
Miškininkystė degraduoja
Priimdamas Miškų įstatymo pataisas, ribojančias įsigyjamo miško plotą iki 1500 ha, Seimas pamiršo anksčiau priimtus ir tebegaliojančius teisės aktus. 2014 metais buvo priimtas įstatymas konsoliduoti miškų ūkio paskirties žemes, kad jos sudarytų didesnius masyvus, kuriuose labiau apsimokėtų ekonominė veikla.
Privačių miškų savininkai jau pajuto, jog užsienio kapitalo įmonės dėl ploto apribojimo jau pasitraukę iš Lietuvos – mažėja parduodamų miškų kaina.
„Kad įmonėms apsimokėtų užsiimti miškininkyste, reikia turėti bent 10 tūkst. ha ir daugiau miško. Antraip neverta samdyti specialistų, negalima jų įdarbinti visai dienai, neapsimoka įsigyti miškų tvarkymo, kirtimo, medienos ištraukimo technikos. Valdant nedidelius plotus, kaip dabar valstybės nustatyta, dirbama pripuolamai, nes nėra jokio ekonominio pagrindo nuolatinei miškininkystės veiklai. Lietuvoje įstatymo leidėjai visiškai negalvoja apie tai, jog per šimtą metų miškas iškertamas tik vieną kartą – jam užaugti reikia daug laiko, todėl mažuose masyvuose ši veikla niekada nebus rentabili“, – tvirtina T. Palaima.
Kai traukiasi turtingos užsienio įmonės, nukenčia miško savininkai, nes dėl mažesnės konkurencijos rinkoje krenta ne tik miškų, bet ir stačios medienos kaina. Dėl to blogiau ir valstybei, per mokesčius gaunančiai mažiau pajamų.
Visuomenė turi keisti požiūrį
Pasak T. Palaimos, mūsų šalyje, kur miškai užima kone trečdalį ploto, miškininkystė galėtų būti stipri ūkio šaka, kaip kad yra Skandinavijos šalyse, Latvijoje ir Estijoje.
„Tarptautinių įmonių vertinimu, Lietuvoje miškininkystė degraduoja. Lietuvoje stengiamasi įvesti kuo daugiau draudimų, apribojimų, apkrauti verslą biurokratine našta. Kuo daugiau griežtesnių apribojimų, tuo sunkiau tarptautinėms kompanijoms pas mus ateiti. Kitose šalyse privataus miško savininkas, nuosavybės teise valdantis ūkinį mišką, ūkinę veiklą vykdo daug laisviau“,- tvirtina bendrovės „Miško aukcionas“ direktorius.
T. Palaima įsitikinęs, jog Seimas neturėtų pataikauti visuomenės nuomonei, o visuomenė privalėtų kleisti požiūrį į miškus. Dabar gi atrodo, jog reikalaujama visus miškus paversti nacionaliniais parkais, kur būtų visiškai uždrausti kirtimai.
Žmonės turėtų žinoti, kad ketvirtos grupės miškai skirti nepertraukiamam medienos tiekimui. Jei jų nekirsime, perbrendę medžiai supus, dėl to miško savininkai ir valstybė patirs ekonominių nuostolių.
Visuomenės poreikius tenkina aplinkos įvairovei išsaugoti skirti pirmos grupės rezervatiniai miškai, antrajai grupei priskiriami draustiniai, trečios grupės rekreaciniai miškai. Tai žindami, žmonės nesibaisėtų dėl brandžiuose ūkiniuose miškuose atliekamų kirtimų ir nereikalautų griežtinti miškų pardavimo sąlygų.
