„Natura 2000“ yra europinis saugomų teritorijų tinklas, įkurtas siekiant išsaugoti vertingiausias natūralias gamtines buveines, augalų bei gyvūnų rūšis. Į jį patenkančios sritys atrenkamos pagal buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus.
Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, Lietuvoje „Natura 2000“ teritorijose yra 611,7 tūkst. ha miško žemės. Iš jų apie 60 proc. sudaro valstybiniai miškai, apie 40 proc. – privatūs.
Gruodžio 6 dieną Lietuvos administracinis vyriausiasis teismas priėmė svarbų sprendimą dėl kirtimų „Natura 2000“ teritorijose.
Teismas nutarė, kad Valstybinės miškų tarnybos (VMT) direktoriaus įsakymas, kuriuo patvirtintas Ignalinos regiono valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektas, yra neteisėtas, nes nebuvo įvertintas miško kirtimo poveikis „Natura 2000“ teritorijoms.
Atsirado papildomų reikalavimų
Teismui priėmus šį sprendimą, leidimą vykdyti miško kirtimus „Natura 2000“ teritorijose VMT išduoda tik gavusi poveikio aplinkai reikšmingumo išvadą iš saugomų teritorijų direkcijos.
Jei prašant išvados nustatoma, kad plano, programos ar planuojamos ūkinės veiklos poveikis gali būti reikšmingas, turi būti atliekamos poveikio aplinkai vertinimas.
Anksčiau poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymą buvo reikalaujama atlikti tik nesusijusiai su miško kirtimais ūkinei veiklai, tokiai kaip statinių statyba, kelių bei infrastruktūros plėtra ir panašiai.
Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, iki sausio 28 dienos buvo gauta 719 prašymų pateikti poveikio aplinkai reikšmingumo išvadą miško kirtimams, vidinės miškotvarkos ar miško įveisimo projektams. Iš jų 326 atvejais buvo pripažinta, kad poveikis „Natura 2000“ teritorijoms yra nereikšmingas, 33 – kad reikšmingas, sprendimo laukia 161 prašymas. Dar 199 prašymai buvo grąžinti tikslinti.
Kalba apie nuostolius
Tačiau miško savininkai sako, kad dėl naujų reikalavimų kirtimai dalyje miškų šią žiemą yra sustoję.
„Nuo gruodžio pradžios iki dabar trečdalyje Lietuvos miškų veikla pristabdyta arba visai nevyksta. Tai neplanuotas didelio masto trikdis žiemos metu, kai galima darbuotis, kai gamta yra ramybės būsenos“, – Delfi sakė Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis.
Pasak jo, įvedus reikalavimą gauti kirtimų poveikį saugomų teritorijų aplinkai leidimų kirsti mišką išdavimas tapo apsunkintas ir biurokratinis.
„Jeigu tarnautojas parašo, kad galimas neigiamas poveikis, įsijungia visa poveikio aplinkai vertinimo procedūra, kuri gali trukti nuo kelių mėnesių iki metų ar daugiau, kainuoti velniškai daug, tad mažiems miško savininkams praktiškai neapsimokėtų procedūras vykdyti. Ūkinė veikla yra eliminuota“, – teigė miško savininkų atstovas.
Pasak A. Gaižučio, įmonės patiria nuostolių, nes jau yra susiplanavusios darbus, prisiėmusios įsipareigojimų, turi mokėti bankams palūkanas už lizingu įsigytą techniką.
„VMU, valdanti daugiau nei pusę šalies miškų, dar gali kažkur perstumdyti darbus, pereiti vykdyti juos į kitas teritorijas, o mažesnius privačius plotus turintys miško savininkai ir įmonės neturi tokios galimybės“, – teigė A. Gaižutis.
Pašnekovas pridūrė, kad anksčiau pateikti poveikio aplinkai vertinimą reikėjo tik statant gamyklas, gyvulininkystės kompleksus arba keičiant miško žemės paskirtį į kitą.
„Visais kitais atvejais teisinis režimas buvo nustatytas tik tada, kai vykdomos statybos. Tarkime, atsiranda toje teritorijoje atominė elektrinė ar tarši gamykla ir reikia įvertinti potencialų poveikį aplinkai toje teritorijoje. Miškininkystėje vertinimo nebuvo reikalaujama pateikti. Ten ir taip yra reglamentuojama, kas galima, kas ne, savavališkai ko nors imtis negali“, – teigė A. Gaižutis.
Pašnekovas pateikė ir kelis pavyzdžius: jo teigimu, asociacijos nario iš Žemaitijos veikla 200 hektarų ploto miške sustojo. Kitas narys Dzūkijos negalės paruošti suplanuotų 5 tūkst. kubinių metrų medienos žiemos metu.
Vis dėlto Valstybinė miškų tarnyba priekaištus atmeta. Ji komentare Delfi teigė, kad leidimai yra išduodami, o kirtimai vyksta.
„Leidimai gali būti neišduodami, tik jei miško savininkas ar valdytojas prašo leidimo kirsti ten, kur kirsti negalima. Arba jeigu nepateikia visų reikiamų dokumentų“, – nurodė tarnyba.
Vyksta teisiniai procesai
Dalis miško savininkų inicijuoja teisinius procesus. Viena iš tokių įmonių – Varėnoje įsikūrusi bendrovė „Log Forest“, kuriai Valstybinė miškų tarnyba atsisakė išduoti leidimą kirsti mišką, dėl kurio buvo kreiptasi gruodžio 13 dieną.
Administracinių ginčų komisija pripažino, kad Valstybinės miškų tarnybos sprendimas „neatitiko administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų“ ir įpareigojo tarnybą iš naujo išnagrinėti „Log Forest“ paraišką.
Pasak „Log Forest“ atstovavusio „RedLines“ teisininko Laimono Stančiko, VMT esą nevertino pareiškėjo individualios situacijos.
„Taryba, nurodydama, kad norint gauti leidimą kirsti mišką „Natura 2000“ teritorijoje reikia gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, nurodė ne tą subjektą – išvadą turėtų pateikti ne Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, o saugomos teritorijos direkcija“, – Delfi sakė „Log Forest“ atstovavęs „RedLines“ teisininkas Laimonas Stančikas.
Taip pat ginčų komisija nurodė, kad iš VMT sprendime nurodytų faktinių aplinkybių nėra aišku, ar pareiškėjos žemės sklypo teritorija patenka į „Natura 2000“ teritoriją, ar su ja ribojasi.
Savo ruožtu VMT nurodė, kad tarnyba pagrįstai nesuteikė leidimo, nes nebuvo pateikta reikalinga poveikio aplinkai išvada. Ginčų komisija palankų pareiškėjui sprendimą, pasak jos, priėmė dėl padarytos faktinės klaidos.
„Vienintelė galima tarnybos klaida, dėl kurios tarnybos sprendimas pripažintas neatitinkančiu teisės aktų reikalavimų, buvo tarnybos sprendime nurodyta ne ta valstybinė institucija, į kurią reikėjo kreiptis išvados. Vietoje konkrečios Saugomų teritorijų direkcijos nurodyta Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.
Ginčų komisijos sprendimas nekeičia Valstybinės miškų tarnybos priimto sprendimo nederinti bendrovės „LogForest“ pranešimo apie ketinimą kirsti mišką esmės. UAB „LogForest“, norėdama kirsti mišką nurodytame sklype, vis tiek privalo gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo“, – sakė VMT.
Tarnyba taip pat pridūrė, jog nuo kovo 4 dienos, pirmadienio, įsigaliojo nauja tvarka, kuri numato, kad kreipiantis leidimo kirsti mišką per Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą asmuo turės užpildyti tvarkos aprašo vieną dalį, o Saugomų teritorijų direkcija vieno langelio principu per 10 darbo dienų nuo minėto priedo pateikimo datos užpildys kitą dalį ir pateiks motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo.
Išvados nebus privaloma teikti, kai numatoma vykdyti specialiuosius biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus, skirtus saugomų rūšių ar Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių gerai apsaugos būklei išsaugoti, sanitarinius ar ugdomuosius miško kirtimus arba planuojant pavojų keliančių medžių kirtimą.
Viceministras: kirtimai vyksta, leidimai išduodami
Aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus antrino tarnybai ir sakė, kad kirtimai nėra sustoję, leidimai išduodami, tik reikia gauti papildomą dokumentą.
„Nauji leidimai yra išduodami. Jeigu miško valda patenka į „Natura 2000“ teritoriją, pareiškėjas kartu su biržės atrėžimo dokumentais turi pateikti Saugomų teritorijų direkcijos išvadą, kad numatomos veiklos įgyvendinimas nesukels reikšmingo neigiamo poveikio „Natura 2000“ teritorijai.
Kai išvadoje dėl reikšmingumo nurodyta, kad miško kirtimų poveikis „Natura 2000“ teritorijai gali būti reikšmingas, turi būti atliekamas numatomų vykdyti miško kirtimų poveikio aplinkai vertinimas (PAV). Kartu su prašymu išduoti leidimą pateikiamas galiojantis PAV sprendimas, kuriame nurodoma, jog planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai“, – naują tvarką apibūdino K. Šetkus.
Viceministras taip pat nurodė, kad iki 2023 gruodžio 6 dienos išduoti leidimai nebuvo naikinami.
„Dauguma 2023 metais išduotų leidimų kirsti mišką nustojo galioti 2023 metų gruodžio 31 dieną. <...>. Kirtimai toliau vykdomi. Tiesiog norint vykdyti ūkinę veiklą „Natura 2000“ teritorijose ar joms artimoje aplinkoje miškų valdų savininkų prašoma pateikti poveikio aplinkai reikšmingumo išvadas“, – kalbėjo K. Šetkus.
Pasak K. Šetkaus, tvarka yra privaloma vykdyti tiek miškų savininkams, tiek valdytojams, miškotvarkos projektų rengėjams ar medienos ruošia užsiimančioms įmonėms.
Ministerija taip pat yra pateikusi Vyriausybei svarstyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimų projektą.
„Projektu siūloma saugomų teritorijų straipsniuose patikslinti draudimus miško kirtimus gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir biosferos poligonuose, tokiais pačiais miškų kirtimų draudimais papildyti valstybinių parkų, biosferos rezervatų bei saugomų teritorijų buferinės apsaugos zonas“, – informavo K. Šetkus.
VMU: bus iššūkių įgyvendinti metinius tikslus
Iššūkių kyla ir Valstybinių miškų urėdijai. Jos vadovas Valdas Kaubrė nurodė, kad įmonės valdomuose miškuose nemažą dalį – apie 40 proc. – sudaro „Natura 2000“ teritorijos.
„Tai išties reikšminga miškininkystės veiklos dalis, todėl veiklos apimčių sumažėjimas ar kitoks apribojimas šiose teritorijose yra reikšmingas VMU nustatytiems tikslams įgyvendinti. Atsižvelgiant į naujas teisines aplinkybes, VMU perplanavo savo veiklą 2024 m. ir šiuo laikotarpiu pagal galimybes veikla buvo vykdoma kituose miškuose, tačiau jau dabar galime pripažinti, kad turėsime iššūkių įgyvendindami metinius įmonei keliamus tikslus“, – komentavo V. Kaubrė.
Jis nurodė, kad įmonė rengia visus reikalingus dokumentus reikšmingumo vertinimui atskirose „Natura 2000“ teritorijose. Šiuo metu 626 miško kirtimo biržėms gautos išvados, nurodančios, kad kirtimas neturės reikšmingo poveikio aplinkai.
„Gavus šias išvadas, kreipiamasi į VMT dėl leidimų kirsti mišką išdavimo, gavus leidimus – pradedami darbai“, – tvarką aiškino jis.
Aplinkosaugininkai: būtinybė vertinti kirtimų poveikį yra jau seniai
Aplinkos apsaugos aktyvistai teigia, kad įstatymuose jau seniai yra įtvirtinta, kad planuojant kirtimus „Natura 2000“ teritorijose reikia įvertinti, kaip jie paveiks teritorijos vientisumą ir saugomas natūralias buveines.
Pasak nevyriausybininkų, apie šią prievolę kalbama Ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme.
„Tačiau Aplinkos ministerijos tvirtinami poįstatyminiai aktai ir Valstybinės miškų tarnybos taikoma leidimų išdavimo tvarka neatitiko šio įstatymo ir ES direktyvų – kirtimų poveikis „Natura 2000“ teritorijoms nebuvo vertinamas, jau nekalbant apie neigiamo poveikio užkardymą.
Aplinkos ministerija, Valstybinių miškų urėdija, miškų savininkus vienijančios asociacijos žinojo apie šį neatitikimą, tačiau aplaidžiai ignoravo ir tikėjosi palankaus teismo sprendimo“, – pranešime vasario viduryje teigė Aplinkosaugos koalicija.
Nevyriausybininkų teigimu, teismui priėmus nepalankų nutarimą, institucijoms tenka skubiai keisti tvarką, o dėl to kyla „daug įtampų ir nesusipratimų, vykdomas stiprus lobistinis spaudimas“.
„Siekiame, kad dėl daugiamečio aplaidumo stojantys kirtimų darbai „Natura 2000“ teritorijose nebūtų atnaujinami su nepagrįstai palengvintomis sąlygomis. Sąmoningas aplaidumas negali būti apdovanojamas nuolaidomis“, – nurodė organizacija.
