Genetiškai panašūs medžiai, veikiami skirtingų aplinkos sąlygų, auga nevienodai. Pasitaiko atvejų, kai miškų savininkai, įveisę miškus netinkamos kilmės miško dauginamąja medžiaga, praranda dideles investicijas dėl to, kad medžiai pagal savo savybes neprisitaikę prie esamų ekologinių sąlygų. Jie blogiau auga ar net žūva, nukenčia nuo pavasarinių arba rudeninių šalnų, pasižymi prastais kokybiniais rodikliais ir atsparumu ligoms. Dėl to, Lietuvoje dar 1993 m. buvo paskelbti pirmieji reikalavimai dėl sėklinio rajonavimo. Moksliniais tyrimais kiekvienai medžių rūšiai buvo nustatytos teritorijos, kuriose susidaro beveik vienodos ekologinės sąlygos ir kuriose randami panašių fenotipinių arba genetinių požymių medynai. Jie yra geriausiai prisitaikę prie to rajono aplinkos sąlygų. Šios teritorijos vadinamos miško medžių kilmės rajonais, rašoma pranešime.
Visuose kilmės rajonuose atrinkti genetiniai draustiniai, sėkliniai medynai ir medžiai. Juose surinkta dauginamoji medžiaga gali būti naudojama tame pačiame kilmės rajone, iš kurio yra kilusi ir besiribojančių savivaldybių teritorijose, išskyrus paprastąjį beržą, kurio sėklinė medžiaga gali būti naudojama tik tame pačiame rajone. Kiekviename kilmės rajone įveisti sėkliniai objektai, plantacijos ir miško medžių klonų rinkiniai. Juose išgauta sėklinė medžiaga gali būti naudojama tuose kilmės rajonuose, kuriuose moksliniais arba selekciniais tyrimais nustatytas jos selekcinis efektas ir tuose kilmės rajonuose, iš kurių yra kilę.
Moksliniai tyrimai rodo, kad daugelyje vietų vien tik natūralus atsikūrimas gali neleisti miško ekosistemoms prisitaikyti prie nuolat kintančių aplinkos sąlygų. Tinkamai parinkta adaptyvi miško dauginamoji medžiaga yra svarbus elementas miškų prisitaikymui prie sparčiai vykstančios klimato kaitos. Tikslius Kilmių rajonų žemėlapius kilmių rajonus galite rasti Valstybinės miškų tarnybos puslapyje. Miško augintojai visame pasaulyje sodindami žinomos kilmės sodmenis savo miškuose padidina jų prisitaikymo ir išgyvenimo tikimybę, gali tikėtis didesnės medienos produkcijos ir geresnės jos kokybės.
Miško medžių sėkliniuose objektuose surinkta dauginamoji medžiaga ne visada būna geriausios kokybės. Natūralu, jog smarkiai pažeistos, išsausėjusios ar užkrėstos grybinėmis ligomis sėklos nesudygsta arba iš jų išauga labai silpni ar nesveiki sėjinukai. Sėjant tokias sėklas, iššvaistomi brangūs resursai (vanduo, elektra, durpės ir kt.), kurie sudaro didžiąją dalį sodmenų savikainos. Dėl šios priežasties būtina nustatyti sėklų kokybę, tiriamos šios sėjamosios sėklų savybės: daigumas, dygimo energija, drėgnumas, 1000 sėklų svoris, švarumas. Sėklų kokybę tiria ir pažymą apie miško sėklų kokybę išduoda Valstybinės miškų tarnybos Sėklų ir sodmenų kokybės skyriaus laboratorija.
Ne mažiau svarbios ir miško dauginamosios medžiagos apdorojimo bei laikymo technologijos. Sudarius palankias sąlygas ir pritaikius technologijas, paprastojo ąžuolo sėklas galima saugoti iki kito sėjimo sezono. Kitų medžių rūšių sėklas galima saugoti net iki 10 metų, kol jų gyvybingumas ima mažėti. Lietuvoje surinktos miškų želdinimui skirtos sėklos saugomos moderniuose Valstybinių miškų urėdijos Dubravos ir Panevėžio regioninių padalinių medelynų saugyklose. Tuo tarpu Valstybinėje miškų tarnyboje mažesniais kiekiais saugomos sėklos skirtos bandomųjų želdinių įveisimui, ekstremalių sąlygų atvejams ir genetinės medžiagos išsaugojimui.
Minėtuose medelynuose taip pat yra taikomos naujausios sodmenų auginimo technologijos, pastatyti modernūs šiltnamiai su laistymo ir ventiliacijos sistemomis, įrengti šaldytuvai sodmenų laikymui. Žinant sėklų kokybę ir naudojant modernias sodmenų auginimo technologijas, medelynuose išauginamos net trys sodmenų rotacijos per vienus metus. Tai žymiai sumažina sodmenų išauginimo kaštus.
Tik iš sveikų sėklų galima išauginti gerus sodmenis ir ilgaamžius medynus, kurie teikia prieglobstį faunai ir florai, daro terapinį poveikį žmogui. Sveikas medis per savo lapus skleidžia deguonį ir absorbuoja anglies dvideginį, kaupia jį medienoje, taip mažindamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atmosferoje.
