Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direktorius Algis Butleris prisipažįsta, kad iki šiol pavykdavo nufilmuoti po kelis gyvūnus, o dabar vienoje vietoje susirinko aštuoni. Tai ne pirma rezervato darbuotojų sėkmė filmuojant retus gyvūnus.
„Kamerų vietą nuolat keičiame. Statome gyvūnų maitinimosi, buvimo vietose. Aštuoni vilkai vienoje vietoje didelė grupė. Ankstesniais metais esame užfiksavę devynis. Tai didžiausias kiekis“, – dėlioja direktorius.
Jis prisipažįsta, kad dabar laukia pasirodant meškos, tačiau ar taip nutiks neaišku. Karšuvos giria ketvirta pagal dydį Lietuvoje, tačiau ji atitrūkusi nuo kitų miškų ir girių, nėra migracinių koridorių, kuriais šleivakojė galėtų ateiti iš Baltarusijos girių.
Be meškos rezervate buvo užfiksuoti praktiškai visi plėšrūnai, gyvenantys Lietuvoje. Vasarą pavyko kokybiškai įamžinti ir lūšį. Pasak rezervato vadovo, sunkiausia buvo nufilmuoti ne plėšrūnus, bet bebrą, kurio gyvenimo būdas gana slaptas.
„Kalbant apie vilkų pavojų žmonėms, manau, kad tai pačių žmonių psichologinė problema. Jie mūsų nepuls, jei mes patys jų nekabinsime. Aš pats esu išgąsdinęs tris vilkus, kurie tuo metu ėdė briedį. Nieko nenutiko. Jų pavojus gerokai perdėtas“, – aiškina A. Butleris.
