Kauno rajono ūkininkė Ligita augina per 40 karvių. Lapkričio 15-ąją pasibaigė terminas, kada į laukus buvo galima pilti srutas ir mėšlą. Ūkininkė sako, kad situacija kritinė.
Šiemet ūkiui gerokai pakenkė didžiuliai kritulių kiekiai – prilijo į srutų rezervuarus, kurie net žiemai neprasidėjus jau beveik užsipildė, o į laukus nieko pilti nebegalima.
„Šiuo metu labai šlapia dirvoje, neturim kur jo (mėšlo – DELFI) dėt, prisikaupę rezervuarai ir nežinom, ką per žiemą darysim, teks ūkį uždaryti“, – sakė ūkininkė Ligita Ėringienė.
Ūkininkė sako, kad vienintelė išeitis – sauskelnės karvėms: „Bandysim pampersą dėti, tik nežinau pro kur ir už ko. Iki ko nusigyvenom.“
Lauke stovi 300 kubinių metrų rezervuaras, kuris jau beveik pilnas.
„Iki kovo 30 d. turi būti viskas, bet dar tik mėnuo kaip gyvuliai tvarte, nors jau pusė lagūnos pripildyta. Nors čia ne srutos praktiškai, čia didesnė dalis yra vandens“, – teigė ūkininkė.
Jeigu srutas ūkininkai sugalvotų išpilti, jiems gresia baudos nuo pustrečio šimto iki daugiau nei tūkstančio eurų.
„Neduok Dieve susikaups viskas, o tikrai susikaups pagal dabartinę situaciją, atvažiuos gamtos apsauga ir jeigu bent vieną lašelį pamatys, kad teka kažkur į gruntą, viskas – jau bauda. Pirma bauda – bauda, antra – tiesiog atsisakysi karvininkystės. Karves į Krekenavą arba į Lenkiją“, – kalba Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.
Ūkininkai sako nesuprantantys, kaip mėšlas nekenkiantis vasarą staiga gamtai pradeda kenkti rudenį, ypač klimatui šiltėjant ir žiemoms nebesant tokioms šaltoms.
„Čia tiesiog sveiko proto trūksta. Akivaizdu, kad čia nėra kažkoks nuodas, dirvoj labai greitai pasiskleistų, tai kodėl neleist šito vandenėlio. Ir visiems Lietuvos ūkininkams identiškos situacijos“ – pridūrė Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas.
Aplinkos ministerija aiškina, kad rudenį keičiantis orams srutos ir mėšlas ima kenkti jeigu patenka į gruntinius vandenis.
„Neigiamas poveikis vandenų būklei, nes supylus tokiom sąlygom, kokias turime dabar, tiesiog tos visos srutos nutekėtų į požeminį vandenį arba pakliūtų į mūsų paviršines upes, ežerus ir galų gale nutekėtų į tą pačią Baltijos jūrą“, – tikino Aplinkos ministerijos viceministrė Raminta Radavičienė.
Ūkininkai sako, kad gamtos sąlygos dar leistų išpilti srutas į lauką be didesnės žalos gamtai.
„Žemė dar neįšalusi, dar galėtume išsivežti kažkiek, nuo oro sąlygų priklauso, nes terminas duotas, bet man atrodo reikia į aplinką atsižvelgti“, – įsitikinusi L. Ėringienė.
Pasak viceministrės, situacijos, kokios buvo Klaipėdos apskrityje, kai viskas skendo ir vyko stichinės nelaimės, gali tik dažnėti, tad ūkininkai turėtų prisitaikyti, o ne ieškoti pasiteisinimų: „Reikėtų prisitaikyti prie tokių reiškinių, turime kalbėti apie didesnės talpos srutų talpyklas ar apie mėšlidžių didesnius pajėgumus, galim gal kalbėti ir apie paramos kažkokius mechanizmus.“
Ministerija nežada pratęsti mėšlo ir srutų išpylimo į laukus bendro termino Lietuvoje, tačiau esą bus kalbama su atskiromis savivaldybėmis ar ūkiais, kurie labiausiai nukentėję nuo gamtos stichijų, kad ūkiai galėtų susitvarkyti.
„Tų pavienių atvejų (kiekvienas Lietuvos pienininkas yra pavienis atvejis), tai ką jie galvoja? Kad kiekvienu pavieniu atveju Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai važiuos ir žiūrės. Nelogiška“, – tikina M. Maciulevičius.
Ūkininkai prašo terminą pratęsti iki gruodžio 1 dienos.
Visą reportažą rasite LNK portale:
