Vienkiemyje gyvenantis žmogus sako, kad jo kaime šiandien likę tik 5 sodybos, nors kadaise tai buvo Kupiškio dalis. J. Augustinas gyvena gimtinėje ir dirba kartu su sūnumi. Pertrauka buvo tik tarnyba sovietinėje armijoje ir studijos. Potraukis ūkininkauti atsirado dar vaikystėje. Žmogus juokdamasis sako, kad kai traktorius važiuodavo pro šalį, jo dūmai kvepėdavo.

„Mes ūkininkaujame, kitoje sodyboje supirkinėjamas metalo laužas. Likusios tuščios. Man, kaip ūkininkui, dabar ramus metas, nors, jau reikia pradėti galvoti, ką sėsiu, rūpintis trąšomis“, – sakė LRT RADIJO kelionei „Aplink Lietuvą“.

Žmogus yra smulkusis ūkininkas – dirba 35 ha. Augina grūdines kultūras – kviečius, rapsą, sėjomainai žirnius ir tikina, kad jam pernai buvo labai geri metai.

„Ūkis nedidelis, technikos yra, derlius geras. Spėjau viską nuimti laiku ir dar kitiems patalkinau. Na, o dejuoti tai lietuviška prigimtis“, – dėsto J. Augustinas ir sako, kad šis sezonas jau gali būti sunkesnis.

Žiemkenčiai dėl lietaus jau iš rudens prastesni. Dėl žirnių išankstinių sutarčių supirkėjau nesudaro. Neaišku, kaip ir už kiek reikės parduoti.

Žmogus ūkininkauja kartu su sūnumi, kuris dar dirba ir samdomą darbą.

„Apdirbti 35 ha vienam nėra ką veikti. Dirba technika, ne žmogus. Kai reikia daugiau darbo rankų, kviečiu visus artimuosius, kepu šašlykus. Vietinių nesamdau“, – dėsto J. Augustinas.

Kiek anksčiau žmogus turėjo didesnį ūkį, tačiau neteko žmonos ir nusprendė, kad tiek daug jam paprasčiausiai nereikia.

„Laikėme iki 10 raguočių, kiaulių. Jų atsisakė kai liko vienas ir kai už pieno kibirą pradėjo mokėti po eurą, nebevertėjo tuo užsiimti“, – ūkiškai gyvenimo filosofiją dėlioja J. Augustinas.

Žmogus turi nuomonę ir apie ūkininkų reikalavimus, kuriais prašoma iš valdžios įvairios pagalbos bei paramos. Pavyzdžiui, neseniai vykęs žemdirbių suvažiavimas taip pat išdėstė savo pageidavimų sąrašą.

„Iš valdžios visada reikia reikalauti, kad ji neužmigtų ant laurų. Struktūrine parama nesinaudoju, nes mano ūkis tiesiog per smulkus. Politika dabar tokia, kad stambūs ūkiai plečiasi, nes jiems imti paramą, pirkti techniką kur kas paprasčiau nei mažiesiems. Kaimai nyksta dėl to, kad nėra darbo. Ne kiekvienas gali ūkininkauti“, – pasakoja J. Augustinas ir sako, kad Lietuvoje viskas gerai.

Jis mano kad reikia patiems imtis iniciatyvos ir viskas bus gerai.