Apie tai kalbėjomės laidoje Delfi 11.

Artūras Svirnelis, Ūlos krašto baidarių nuomotojų asociacijos vadovas sako, kad šie metai buvo „auksiniai“. Skirtingai nuo ankstesnių, kai šis verslas buvo praktiškai šeštadieninis, ar, geriausiu atveju, savaitgalio, užsiėmimas, žmonės plaukė ir darbo dienomis.

Rimantas Šerlinskas, valdantis mišrų ūkų – grūdų, pieno ir mėsos sektorius ir užsiimanti kaimo turizmo bei nuomojantis baidares sako, kad viena šaka paremia kitą ir papildomas sezoninis verslas šalia žemdirbystės labai naudingas.


„Lyginant turizmą su žemės ūkiu galiu pasakyti, kad turizmas lengvesnė šaka ir ten pinigai paprasčiau uždirbami. Mėsos kaina nekilo dešimt metų, pieno kaina per tą laiką net pakrito. Šiandien reikia verstis per galvą, kad galėtum išlaikyti ūkį“, – pripažįsta R. Šerlinskas.

Jis turi pora stovyklaviečių, tris namelius ir 30 baidarių.

Ūkininkas skaičiuoja, kad jautį reikia auginti du metus ir per tą laiką uždirbsi gal 50 eurų. Baidarę nupirkus už tūkstantį eurų ji tarnaus iki 10 metų. Per metus uždarbis 300–400 eurų. Bet ir šis verslas turi trūkumų.

„Jei ūkyje dirbtum po 8 val. nieko neuždirbsi. Mes daug investavome į fermas, pasitraukti negalime“, – dėlioja R. Šerlinskas, tačiau gyventi vien tik iš turizmo jis neplanuoja. Per trumpas sezonas.

Ūkininkas sako, kad šiandien negali žmogaus sudominti ir žiemą, šiandien to negali padaryti ir lieka tik vasara, per kurią visiems metams šeimos pragyvenimui neuždirbsi. Žemės ūkyje daug dirbdamas ir skaičiuodamas vis tiek pragyvensi.

Jis įvardina ir kiek reikėjo investuoti į baidares, kol jos davė apčiuopiamas pajamas – 40 tūkst eurų. Tokią sumą investavus į žemės ūkio veiklą nauda bus kur kas mažesnė ir ne tokia greita, nes galima nupirkti tik 10 ha žemės.

Tačiau žmogus paaiškina kodėl neskuba plėsti turizmo: jei 5 kilometrų ruože prieš kelis metus buvo trise, dabar čia aštuoni nuomotojai ir 200 baidarių. Jų nepripirksi ir neišnuomosi tūkstančių.

Dar viena priežastis, dėl kurios neskuba plėstis – nežinia ar kada nors pasikartos toks sezonas kaip šią vasarą.

„Paprastai žmonės plaukdavo tik šeštadieniais, o per sezoną 8 savaitgaliai. Darbo dienomis ir sekmadieniais baidares nuomojasi retai. Dabar darbo dienomis plaukė dvigubai daugiau nei pernai“, – aiškina A. Svirnelis, tačiau jis sako, kad kainos nepakilo, nes konkurencija milžiniška. Kiekvienais metais į rinką ateina naujokai, kurie mano, kad tai labai paprastas verslas.

„Naujokai turi 5–20 baidarių, tačiau jų vis tiek daugėja. Tik šiemet klientų visiems užteko“, – dėsto asociacijos vadovas ir sako, kad šiuo verslu užsiima labai marga publika: ūkininkai, pareigūnai, mokytojai. Svarbu turėti kokį nors objektą netoli patrauklios upės.

A. Svirnelis vardina ir kodėl iki begalybės šio verslo neišplėsi. Pavyzdžiui, veiklą Ūloje reguliuoja nacionalinio parko reglamentas ir ribojamas baidarių kiekis bei už kiekvieną plaukiančią tenka sumokėti 6 eurus. Tenka ieškoti kitų maršrutų, kurie klientams nėra tokie įdomūs.

Nacionaliniam parke vienos dienos baidarės nuoma 35 eurai įskaičiavus visus mokesčius. Darbo dienomis 15 eurų. Tačiau kai kurie, ypatingai įsikūrę atokiau nuo upės, jas siūlo po 8-10 eurų.

Verslininkas skaičiuoja, kad baidarė ir nuomai reikalingi aksesuarai kainuoja 500–600 eurų. Per sezoną ši suma sugrįždavo prieš 10 metų. Dabar grąža mažesnė ir lėtesnė. Sezonas 8 šeštadieniai nuo Joninių iki rugsėjo.

„Dar neseniai žmonės daug plaukdavo pavasarį, gegužę. Tačiau paskutiniais metais tokių keliautojų nedaug. Nebeplaukia ir žiemą, nors tokius turus mėgdavo ekstremalai“, – dėlioja A. Svirnelis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (28)