Kaimiškosios seniūnijos stengiasi bent minimaliai vaikus ir prašalaičius apsaugoti nuo nelaimių. Štai Krakėse buvo užkalti apleistų pastatų langai ir durys.
Saugumo sumetimais
„Seniūnijos pastangomis pradedami užkalti negyvenamų, bešeimininkių ir apleistų namų išdaužyti langai ir durys. Manome, kad šis vaizdas atrodys saugiau ir estetiškiau nei žiojėjančios ir kiauros ertmės“, – sako iniciatyvą pirmasis parodęs Krakių seniūnas Ernestas Barčas.
Žmonės ragina griauti
Žinoma, pakalbinti kaimų ir miestelių žmonės vieningai sako, kad tokius pastatus būtina griauti, mat jie darko vaizdą, yra pavojingi. Tačiau seniūnijos tokių veiksmų imtis negali, nes tokiems darbams atlikti reikalinga surinkti krūvą dokumentų, leidimų.
Žinoma, pakalbinti kaimų ir miestelių žmonės vieningai sako, kad tokius pastatus būtina griauti, mat jie darko vaizdą, yra pavojingi. Tačiau seniūnijos tokių veiksmų imtis negali, nes tokiems darbams atlikti reikalinga surinkti krūvą dokumentų, leidimų.
„Nežinant, kieno tai turtas, griauti negalima. Kai seniūnija žinos, ar yra savininkai ar ne, tada ir bus sprendimas dėl griovimo darbų“, – pabrėžia Krakių šeimininkas.
Atsako savininkas
Pasirodo, apleisti privatūs pastatai seniūnijose – seniūnų reikalas. Nors seniūnai ieško savininkų, juos suradę perspėja, kad tvarkytųsi, siunčia raštiškus įspėjimus, bet dažniausiai šių pastatų savininkai nesurandami. Į privačią nuosavybę seniūnija neturi teisės kištis. Rajono savivaldybei rūpintis individualių namų technine priežiūra nepriklauso, o už pastato būklę pagal Civilinį kodeksą atsako pastato, valdos savininkas.
