Sausra džiovina ir miesto augalus – juos seniūnija laisto papildomai, vandens trūksta sodininkams – kai kuriose sodininkų bendrijose vanduo ribojamas arba išvis nebetiekiamas, kaimuose žmonės jau skundžiasi ištuštėjusiais šuliniais, o vietos žemdirbiai nuogąstauja, kad dėl tokių orų apie gerą derlių gali pamiršti ir negalės įvykdyti daugelio įsipareigojimų.
Tuo tarpu miškininkai ragina riboti lankymąsi miške arba lankantis laikytis griežtų saugumo reikalavimų, mat šiomis dienomis labai aukštas miškų gaisrų pavojus. Tuo metu Kėdainių rajono savivaldybėje antradienį buvo sušauktas posėdis, kuriame tartasi dėl ekstremalios situacijos skelbimo Kėdainių rajone galimybių.
Laisto papildomai
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba birželio 13 dieną Kėdainių rajone paskaičiavo 55–70 mm kritulių deficitą. Tai riba, kurią peržengus, jau fiksuojama stichinė sausra. Sausra džiovina ir miesto augalus – juos seniūnija laisto papildomai.
„Iš tiesų laikotarpis labai sunkus – džiūsta miesto augalai. Gėlynus pagal sutartį prižiūri ir laisto „Josvainių gėlės“, tad jiems šiuo metu darbo netrūksta. Jie specialiu automobiliu veža vandenį ir lieja gėlynus.
O mes gelbėjame įvairius kitus augalus mūsų žaliuosiuose plotuose savomis jėgomis. Džiūsta ir pušelės, ir kiti medeliai. Juos liejame papildomai. Vandenį vežame traktoriumi tempiama specialia cisterna“, – paaiškino miesto seniūnijos seniūno pavaduotoja Samantė Mituzaitė Palubinskienė.
Skundžiasi sodai ir kaimai
Vandens trūksta sodininkams – kai kuriose bendrijose vanduo ribojamas arba išvis nebetiekiamas, kaimuose žmonės jau skundžiasi ištuštėjusiais šuliniais.
„Mes informuojame sodininkus, kad dėl galimai esančio sausringo periodo gegužės – birželio mėnesiais sodininkų bendrijos „Chemikas“ vandens tiekimas stringa ir siurblys nepaduoda į vandens bokštą pakankamo kiekio vandens.
Lietuvoje jau kuris laikas tęsiasi sausi orai, o kritulių deficitas sparčiai auga. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba birželio 13 dieną Kėdainių rajone paskaičiavo 55–70 mm kritulių deficitą. Tai riba, kurią peržengus, jau fiksuojama stichinė sausra.
Šiuo metu aiškinamės aplinkybes ir darome viską, kad problema būtų išspręsta. Prašome taupyti vandenį ir be reikalo nenaudoti“, – į sodininkus kreipėsi Pelėdnagiuose esančios sodininkų bendrijos administratorius Mindaugas Kauklys.
Ieško vandens
Tiek sodininkai, tiek įvairių kaimų ir gyvenviečių gyventojai skundžiasi tuštėjančiais arba jau ištuštėjusiais šuliniais.
Socialiniuose tinkluose žmonės ieško įmonių ar asmenų, kurie galėtų atvežti geriamojo vandens į namus ar pripildytų juo šulinius.
Tokias paslaugas teikia įmonės Kaune ir Kauno rajone. Skelbimuose Kėdainių įmonių, teikiančių tokias paslaugas, nepavyko rasti.
Ribos lankymą?
Miškininkai ragina riboti lankymąsi miške arba lankantis laikytis griežtų saugumo reikalavimų, mat šiomis dienomis labai aukštas miškų gaisrų pavojus. Kėdainių rajone esančios Radviliškio miškų urėdijos teritorijoje jau pasiektas aukščiausias – V klasės – labai didelis miškų gaisrų pavojus. Kėdainių rajono savivaldybėje esančiuose miškuose lankytojai įspėjami būti itin atsargūs, bet lankymasis miškuose nėra uždraustas.
Tuo metu kitose šalies savivaldybėse draudimas lankytis miškuose jau yra įvestas. Pavyzdžiui, Šilutės rajono savivaldybėje dėl didelio gaisrų kilimo pavojaus nuo antradienio paskelbta ekstremalioji situacija – laikinai draudžiama fiziniams asmenims lankytis šioje savivaldybėje esančiuose miškuose.
Ženkliai krenta gruntinio vandens lygis
Geologai teigia, kad per šią sausrą kaip ir per anksčiau kamavusias Lietuvos žemę, ženkliai krenta gruntinio vandens lygis ir menksta jo sankaupos.
„Matome džiūstančius negilius šulinius. Tačiau požeminio vandens, išgaunamo iš artezinių gręžinių, atsargos yra pakankamos. Jų išeikvojimas ar netekimas šios sausros metu, tikrai negresia. Jeigu gręžiniai yra įrengti tinkamai ir yra hidrogeologų paskaičiuota, kiek galima saugiai išsiurbti vandens iš gręžinio (t. y. ištekliai yra patvirtinti), tai toks kiekis yra saugus ir tiek jo galima siurbti kiekvieną parą. Jei tokio kiekio nepakanka, esant padidėjusiems poreikiams dėl sausros, tai gal galima naudoti talpas ir tokiu būdu gręžinio pajėgumą tiekti vandenį išnaudoti racionaliai“, – paaiškino Jonas Satkūnas, Lietuvos geologijos tarnybos vyriausiasis patarėjas.
Nerimauja žemdirbiai
Kėdainių krašto žemdirbiai nuogąstauja, kad dėl tokių orų negalės įvykdyti daugelio įsipareigojimų, todėl Kėdainių rajono savivaldybėje antradienį buvo sušauktas posėdis, kuriame tartasi dėl ekstremalios situacijos skelbimo Kėdainių rajone galimybių.
„Kėdainių rajono savivaldybės vadovai ir Kėdainių rajono savivaldybės tarybos valdančiosios koalicijos atstovai birželio 13-ąją susirinkę į pasitarimą aiškinosi, ar galima inicijuoti ekstremalios situacijos paskelbimą Kėdainių rajone.
Kėdainių kraštas – žemdirbių kraštas, tad jau dabar aišku, kad esant tokioms gamtinėms sąlygoms augalų vegetacijos laike, laukto derliaus nebus, o taip pat nėra iš ko ruošti pašarų. Baiminamasi, kad žemdirbiai negalės įvykdyti daugelio įsipareigojimų.
Rajono savivaldybės vadovai kartu su rajono tarybos valdančiosios koalicijos atstovais aiškinasi, ar gali inicijuoti skelbti ekstremalią situaciją. Gavus reikiamus atsakymus iš atsakingų specialistų sprendimas dėl ekstremalios situacijos paskelbimo bus priimtas artimiausiu metu“, – antradienio vakarą paskelbė rajono savivaldybė.
