Keitimai reikalingi ir tam, kad būtų galima užtikrinti sklandų ir tinkamą paramos sąlygų, intervencinių priemonių taikymą ir veiksmingą Strateginio plano įgyvendinimą, pasiekiant nustatytus rodiklius ir tikslus.
ŽŪM šiemet birželio 23 d. EK pateikė derinti pirmąjį Strateginio plano keitimą. Keitimai buvo derinami konsultuojantis su visomis suinteresuotomis šalimis, socialiniais partneriais, visuomene. Strateginio plano keitimų priežastys ir pagrindimai buvo pateikti svarstyti ir tvirtinti Strateginio plano įgyvendinimo stebėsenos komitetui, kuris jiems pritarė.
Į Strateginį planą Lietuva įtraukė papildomų priemonių ekonominių tikslų srityje. Siekiant apsirūpinimo maistu saugumo ir sektoriaus ilgalaikio atsparumo užtikrinimo, reaguojant į pieno krizę ir skatinant kooperaciją, peržiūrėtas susietosios pajamų paramos teikimas pieninių veislių karvių ir baltyminių augalų augintojams.
Strateginio plano pakeitimu numatytas sojos, kaip vieno iš pagrindinio pašarinio pasėlio, įtraukimas į baltyminių augalų sąrašą, tinkantį susietajai paramai gauti nuo 2024 metų. Baltyminiai augalai yra svarbi pašarų gamybos sektoriaus tiekimo grandinės dalis, o soja pašarų gamyboje – vienas iš pagrindinių baltyminių augalų. Tačiau stebimas žymus apsirūpinimo augaliniais baltymais deficitas tiek šalies, tiek ES lygiu. Tikslingas paramos teikimas paskatintų konkurencingesnės nacionalinės žaliavų bazės, skirtos pašarų gamybai, kūrimą ir taip padėtų sumažinti netikrumą dėl apsirūpinimo augaliniais baltymais.
Intervencinėje priemonėje „Susietoji pajamų parama pieninių veislių karvių augintojams (laikytojams)“ numatyta galimybė valdų valdytojams, kurie yra pripažintų kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariai, skirti nustatyto dydžio susietosios paramos išmokos priedą už pieninę karvę, bet ne daugiau kaip už 150 pieninių karvių.
Pripažintų kooperatinių bendrovių nariams mokamas priedas už jų laikomas pienines karves turėtų paskatinti ūkius sparčiau jungtis į kooperatines bendroves, o tai itin aktualu Lietuvai dėl labai mažo vidutinio pieno ūkio dydžio, lemiančio nedidelį efektyvumą, nepakankamą pieno kokybę, didesnes gamybos sąnaudas, didelius surinkimo kaštus bei mažas supirkimo kainas, kas savo ruožtu didina ūkių nuostolius.
Keičiamas ir „aktyvaus ūkininko“ sąvokos taikymas. Nuo 2024 m. visi ūkio subjektai, kurie už 2023 m. gavo ne daugiau kaip 2 tūkst. Eur tiesioginių išmokų, bus automatiškai laikomi „aktyviais ūkininkais“. Tokią išimtį smulkesniems ūkiams numato ES reglamentas. Gavusieji daugiau kaip 2 tūkst. Eur tiesioginių išmokų turės atitikti Strateginiame plane nurodytus „aktyvaus ūkininko“ kriterijus (bent 1 iš 7 kriterijų).
Pakeistame plane dėmesys skiriamas ir klimato bei aplinkos tikslams – numatyti tam tikri palengvinimai ekologinėse sistemose, aplinkosaugos ir klimato srities kaimo plėtros intervencinėse priemonėse.
