„Jau trečius metus gyvename keistai. Vieni sako įdomiai, kiti įterpia rusiškų keiksmažodžių. Tačiau šie metai vėl kitokie nei ankstesni. Jei pandeminiais metais daugiau klientų važiavo į ramaus poilsio sodybas, kur praleisdavo ilgą laiką. Dabar tokių poilsiautojų sumažėjo, nes visi gali lengvai išskristi į užsienį už tą pačią kainą, kaip ir poilsis kaime, o Lietuvoje birželis ir liepa nelepino gerais orais. Sodybų šeimininkų nuotaikos buvo nekokios, bet kartu su šiluma grįžo ir žmonės“, – aiškina Agnė Vaitkuvienė, Lietuvos kaimo turizmo asociacijos vadovė, tačiau spėja, kad tokių pat srautų, kaip buvo iki pandemijos, nebepasieksime.
Asociacijos vadovė juokauja, kad džiugina tai, jog lietuviai dar išsaugojo paprotį bent kartą per metus išvažiuoti į Palangą ir kartą per metus plaukti baidarėmis. Tačiau jei anksčiau plaukimas būdavo užsakomas su pirtimi, maitinimu ir nakvyne, tai dabar labai daug užsakymų kai žmonės ryte atvažiuoja, praplaukia ir išvažiuoja. Nakvynė, maistas, pirtis nebeužsakomi. Tai savininkams reiškia prarastas dideles pajamas, nes, jei imamas visas kompleksas su nakvyne, tai iš apgyvendinimo uždirbama 30 proc., maitinimo 60 proc. o paslaugos tik 10-20 proc.
Tačiau šiemet suklestėjo renginiai – tiek asmeninės šventės, tiek įmonių renginiai ir stovyklos. Žmonės tarsi skuba pasivyti tai, kas praleista. Vis dėlto užsakymų rudeniui praktiškai nėra.
„Matome, kad žmonės taupo. Jei anksčiau atvažiavę į sodybą jie užsakydavo daugybę kitų paslaugų: plaukdavo baidarėmis, nuomodavosi inventorių, valgydavo. Dabar atvažiuoja su maisto pilnais prekybos centrų maišais ir papildomų paslaugų nereikia. Tas pats su renginiais – vengia papildomų paslaugų“, – sako A. Vaitkuvienė.
Toks poilsiautojų elgesys sodybų savininkams muša per kišenę, nors, lyginant su pernai metais, kainos kilo 10-20 proc. Mažiausiai brango objektai, įsikūrę turistiniuose regionuose ar netoli didžiųjų miestų, kur dešimtadaliu kainas didino jau pernai. Labiausiai brango objektai Dzūkijoje, kur suklestėjus Merkinei žmonių trauką pajuto visas regionas. Kainos nekilo ten, kur nėra paklausos.
Kita bėda – dabar tenka maitinti renginių, dėl kurių sutarta prieš metus ar pusantrų, dalyvius ir maisto kainos tada buvo užfiksuotos. Šeimininkai mėgina derėtis iš naujo, tačiau ne visi klientai sutinka su pokyčiais. Šiemet sodyba su apgyvendinimu svečiui vidutiniškai kainuoja 25-35 eurus, maistas 50-80 eurų. Tai viena nakvynė ir vienas šventinis vakaras, vidutiniškai, neskaičiuojant pačių prabangiausių, svečiui kainuoja 60-100 eurų. Paprastai savo maistą galima vežtis tik į ramaus poilsio objektus.
„Šiemet stebėjome ryškų pokytį dėl užsakymo laiko. Anksčiau sodybų ieškodavo pirmadienį-antradienį, dabar ketvirtadienį-penktadienį. Tai yra paskutinę minutę. Sodyboms tai labai neparanku ir sudėtinga planuoti veiklą bei lankytojų srautus“, – apie vartotojų įpročių pokyčius pasakoja A. Vaitkuvienė ir pastebi, kad dabar labai reikšmingi elektroniniai užsakymai per rezervavimo platformas, kurios ima gana didelius komisinius mokesčius.
Anksčiau pagrindiniai klientai ateidavo tiesiogiai ir tai buvo pelningiau. Be to, vyresnio amžiaus sodybų šeimininkams sudėtinga išmokti naudotis elektroninės komercijos įrankiais. Apytiksliais skaičiavimais, iki pandemijos 80 proc. poilsiautojų buvo grįžtantys tiesiogiai ar per rekomendacijas iš lūpų į lūpas.
Kalbant apie užsieniečius, jie iki pandemijos kaimo turizmo objektuose sudarydavo 11-16 proc. poilsiautojų. Šiemet buvo daug išankstinių užsakymų, planavo grįžti Izraelio turistai, kurie ilgam apsigyvendavo sodybose, tačiau karas juos išgąsdino.
„Ar šie metai bus geri pamatysime tik kitų metų gegužę, po žiemos. Daug sodybų lapkritį tiesiog uždarys duris ir nešildys objektų. Tačiau prognozuojama, kad bendrai metai visgi bus pelningi“, – sako A. Vaitkuvienė.
