Gyvūnai, nors ir gražūs, ne vienus metus pridaro žalos kiemuose, o dabar vis dažniau pastebimi ir gatvėse.
Vaikštinėja šaligatviais
Iš kur danieliai atsirado miestelyje, nuomonės nesutampa. Vieni karsakiškiečiai įsitikinę, jog tai bėgliai iš privačių aptvarų, kiti tvirtina juos čia seniai gyvenant laisvėje.
Bėda tai, kad šie elnių giminaičiai pradėjo tiesiog terorizuoti žmones, tikina karsakiškietis Saulius Jonuška.
„Jie čia atsirado prieš kokius penkerius šešerius metus. Iš kur, nežinia. Gal kažkas juos čia atvežė ir dabar dauginasi. Kenčia mūsų daržai, vaisiai, uogos“, – dėstė savo ir kaimynų bėdas vyras.
Gyvūnai bent nėra agresyvūs – vejami nubėga. Nors ir laikosi arti žmonių, glaudesnio kontakto privengia. S. Jonuška spėja, kad jie apsigyvenę arčiau Lėvens upės esančiuose krūmynuose, tačiau ieškoti maisto nevengia ir pačiame Karsakiškyje.
Šiemet danielių kaime pastebima dar daugiau nei paprastai, nemažai jauniklių. Išaugus populiacijai, auga ir nuostoliai.
Tinka ir burokėliai, ir braškės
Pasak S. Jonuškos, danieliai paprastai vaikšto būriais po kokią dešimtį. Net ir šviesiuoju paros metu jų galima išvysti kieno nors kieme, darže ar viešosiose vietose žingsniuojančius tiesiog šaligatviais.
„Kaimynystėje žmogui braškes nuėdė – tokios gražios buvo. Norėjo anūkei nuskinti, nuėjo, o nė vienos uogos nebelikę, tik danielių pėdelės“, – pasakoja pašnekovas.
Pats S. Jonuška teigia netekęs dalies burokėlių derliaus, yra kam danieliai nugraužė šilauogių krūmus, serbentus ar dar žiemą apkramtė medelius.
Karsakiškietis girdėjęs, kad nuo neprašytų svečių nukentėjo net bažnyčios šventoriaus želdiniai. Be nuostolių, danieliai kelia pavojų ir eismui, sako S. Jonuška.
Per Karsakiškį eina itin judrus kelias. Visai neseniai čia vieną danielių kažkas nutrenkė automobiliu. S. Jonuška naktį važiuodamas į darbą teigia irgi dažnai matantis šiuos gražuolius viduryje kelio.
Seniūnija siūlo gelbėtis patiems
Anksčiau, vyro žiniomis, medžiotojai buvo sugaudę žvėris ir išvežę kažkur gilyn į mišką. Danieliai sugrįžo.
Pagalbos Karsakiškio gyventojai yra kreipęsi į seniūniją, tačiau iš ten girdintys tą patį: mes nieko negalime padaryti – apsitverkite savo turtą. Tačiau tvora – ne visada įmanoma išeitis, aiškina S. Jonuška.
Dalis daržų ne prie namų, o už miestelio. Jų neaptversi, tuo labiau kad tuomet negalėsi dirbti žemės ūkio technika. „Surinkome jau 60 gyventojų parašų. Bandysime kreiptis į Seimo narę, o ar padės – nežinau. Mums tai opi problema ir kaip ją išspręsti – nežinia“, – sako karsakiškietis.
Iš daržo skaniau Karsakiškio bendruomenės pirmininkė Gražina Žemaitienė pasakoja prieš trejus metus namus apsitvėrusi tvora, tad dabar danieliai juos paprastai aplenkia. „Rečiau ateina, nes nebegali įeiti į daržus“, – pripažįsta. O taip esą jau nebeįmanoma buvo gyventi.
„Anksčiau viską išmindavo, nuvalgydavo, ištrypdavo, vaikščiodavo net po kiemą – visai nebaikštūs. Kieme žaidžia vaikai, o danieliai atsistoję žiūri ir neina šalin“, – pasakoja G. Žemaitienė.
Ji mačiusi kelis danielių būrius. Vieni gyvūnai būdavo balti su tokiais pat baltais gražiais jaunikliais. Kiti – rudi. Nuo Karsakiškio iki miško, G. Žemaitienės teigimu, maždaug kilometras. Žvėrys dažniau lankosi pavakare ar anksti ryte, kai mažesnis judėjimas, arba naktį, tačiau nevengia pasirodyti ir dieną. Iš kur Karsakiškyje atsirado danieliai, bendruomenės pirmininkė sako irgi nežinanti.
„Baisi problema, – sutinka G. Žemaitienė. – Jie laukuose nevaikšto – eina daugiau prie namų. Visas šiukšlių dėžes ištampo, išdrasko, laksto per kelią.“
Bendruomenės vadovės teigimu, karsakiškiečiams danieliai baigia nugraužti ne tik daržus, bet ir sodus: „Žmonės labai pasipiktinę ir nebežino, kur kreiptis pagalbos. Viską nusiaubė sausra, o dabar dar ir danieliai. Nieko nebegali užsiauginti – nuėda absoliučiai viską. Nors žolės aplink pilna, matyt, daržovės vis tiek jiems skaniau.“
Laukinių neišvysi Karsakiškio seniūnės pavaduotojas Vidmantas Paliulis sako apie danielių krečiamas eibes žinantis. Jo spėjimu, greičiausiai susidarė nemenkas danielių būrys, nors neabejoja, kad šie žvėrys – laukiniai, tik priprato laikytis netoli gyvenvietės.
„Kaip laukinius žvėris išvysi? – svarsto seniūnės pavaduotojas. – Nepristovėsi juk, neprivaikysi. Galvoju, kad reikia susitaikyti su tokia padėtimi. Nepatiks jiems – patys išeis.“ Pasak V. Paliulio, danieliai – gyvūnai draugiški, gyvena savo gyvenimą. O žmonės neretai nori sutvarkyti gamtą pagal savo poreikius. Tuomet ir kyla sugyvenimo problemų.
„Čia, matyt, šie danieliai gimę, užaugę, jų teritorija čia yra. Net nebijo žmonių. Eini netoli – tik pažiūri ir toliau ganosi. Jie jaučiasi kaip namuose“, – pasakoja seniūnijos atstovas.
O kelyje, V. Paliulio aiškinimu, reikia laikytis greičio ribojimų.
„Važiuoji pro krūmus – sumažink greitį ir galvok apie saugumą, nes žvėrių tikrai nemažai, – patvirtina. – Nieko nepadarysi. Mes neklausėme jų, kai tiesėme kelią, o dabar skundžiamės, kad trukdo. Jie irgi čia gyvena, gyvi padarai, yra jų teritorijos, jų gyvenimo būdas kažkoks. Reikia susitaikyti su tuo ir saugotis. Gerbti vieniems kitus.“
Įtaria kadaise pasprukus Į Lietuvą danieliai buvo atvežti ir gyveno iki XVI amžiaus. Vėliau populiacija laisvėje išnyko – jie auginti tik kai kurių dvarų parkuose. Sovietmečiu vėl įvežti į Lietuvą.
Pradžioje danieliai laikyti voljeruose, bet vėliau dalis jų paleista į laisvę. Dabar danielių yra tiek laisvėje, tiek ir privatiems asmenims priklausančiuose aptvaruose. Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio vadovas Giedrius Bronušas prisipažįsta iki šiol negirdėjęs apie karsakiškiečių bėdas, tačiau manantis, kad miestelyje lankosi galbūt kadaise aptvaruose gyvenę žvėrys.
„Karsakiškio miškuose, visoje Žaliojoje danielių populiacija yra labai nežymi ir plika akimi nematoma. Jeigu danieliai ateina į daržus, vadinasi, jie matę daržų, matę lengvo maisto“, – svarsto specialistas.
G. Bronušo duomenimis, Panevėžio rajone didelės laisvėje gyvenančių danielių populiacijos yra Krekenavos, Naujamiesčio miškuose. Tačiau net ir ten danieliai prie žmonių valdų nesiartina.
Danielius nėra toks gyvūnas, kuriam tai būtų reikalinga“, – paaiškina. Laukinis danielius, anot G. Bronušo, bijo žmogaus ir kaip visi elniniai žvėrys jo arti neprisileidžia, į kiemus neina.
Tuo labiau šaligatviais nevaikšto. Pasak jo, tiek laisvėje, tiek aptvaruose gyvenantys danieliai yra tokie pat. Tik aptvariniai būna daugmaž vienodos spalvos, nes jų gyvenimo sąlygos – vienodos. O laisvėje atspalvių įvairovė didesnė.
„Vienu metu pavasarį net galima pagalvoti, kad albinosai vaikšto“, – sako nenustebti G. Bronušas.
Faktai
Danieliai yra natūraliai Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenantys gyvūnai, kurie gali gyventi ir lankytis netoli urbanizuotų teritorijų.
Jei asmenims žalą padaro medžiojamieji gyvūnai, gyventojai tokiu atveju gali kreiptis į savo savivaldybę, kurioje yra sudaryta komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai įvertinti.
Ištrūkus į laisvę laukiniams gyvūnams, aptvarų, voljerų ar kitų statinių naudotojai privalo nedelsdami pranešti Aplinkos apsaugos departamentui ir policijai apie kiekvieną nelaisvėje laikytų ir į laisvę ištrūkusių laukinių gyvūnų pabėgimo atvejį.
Asmuo privalo surasti pasimetusį gyvūną per ne ilgesnį nei vieno mėnesio terminą. Jei gyvūnas per šį laiką nesurandamas, jis atitenka valstybei.
Už laukinių gyvūnų populiacijos reguliavimą atsakingi medžioklės plotų nariai.
Populiacijos reguliavimas galimas tik šių gyvūnų medžioklei leistinu metu (danielius patinus galima medžioti nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d., pateles ir jauniklius – nuo spalio 1 d. iki sausio 31 d.).
Jei pareigūnai gauna informaciją apie laukinių gyvūnų padarytą žalą, tokio pobūdžio pranešimus persiunčiama savivaldybei vertinti, ir tokiu atveju gyventojai patys tiesiogiai turėtų kreiptis į savivaldybę.
Jei yra duomenų apie laukinio gyvūno ištrūkimo faktą, aplinkosaugininkai nagrinėja, ar apie gyvūno pabėgimą iš aptvaro buvo pranešta atsakingoms institucijoms.
