Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo patobulinimus Vyriausybei, o po to Seimui tikimasi pateikti dar šioje parlamento sesijoje. Iki tol pasiūlymai bus išsiųsti ūkininkų atstovams, bus laukiama jų pastabų.
Anot aplinkos viceministrės Monikos Juodvalkės, norima suvaldyti stambiųjų žemvaldžių plėtrą bei gerinti šeimos ūkininkų padėtį.
„Du svarbūs dalykai: išsaugoti ir stiprinti šeimos ūkius ir užtikrinti, kad nebūtų to perteklinio stambėjimo, kas yra nutikę“, – penktadienį po darbinio AM, ŽŪM ir ūkininkų atstovų darbinio susitikimo Eltai sakė M. Juodvalkė.
Jos teigimu, ŽŪM susitikime pasiūlė priemones griežtinti žemės įsigijimą juridiniams asmenims. Ūkininkų atstovai yra identifikavę, jog esamą 500 ha dirbamos žemės įsigijimo apribojimą nesudėtinga apeiti, nes turimos žemės plotai nesumuojami, jei perleidusio žemę juridinio asmens akcininkas nevaldo daugiau nei 25 proc. akcijų.
Dėl to esą šeimos, smulkūs ir vidutiniai ūkiai neatlaiko konkurencijos ir traukiasi.
„Pasiūlymai susiję su tuo, kaip galima reguliuoti, griežtinti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimą kiek tai susiję su juridiniais asmenimis“, – kalbėjo M. Juodvalkė.
„Mintis ta, kad per juridinius asmenis ir yra ta galimybė apeiti 500 ha ribojimą“, – teigė viceministrė.
Taip pat, akcentavo M. Juodvalkė, bus siūloma peržiūrėti valstybinės žemės nuomos taisykles ir jose leisti žemės nuomos teisę perleisti artimiems giminaičiams.
ELTA primena, kad AM metų pradžioje siūlė žemės įsigijimo apribojimą panaikinti, tačiau vėliau ketinimo atsisakė. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas kovą kalbėjo, kad ministerija nesiūlys jokių teisės aktų pakeitimų, tačiau pažadėjo stiprinti vidines tvarkas ir Nacionalinės žemės tarnybos kontrolę.
Lietuvos žemės ūkio rūmų atstovai yra sakę, jog apie 30 asmenų Lietuvoje valdo apie 0,5 mln. ha žemės ūkio paskirties plotų, o apie 10 proc. ūkininkų dirba iki 80 proc. šalies žemės.
