Beveik per 20 metų Arūnas kartu su žmona Violeta nenašiose žemėse sukūrė pavyzdinį šeimos ūkį. „Telšių rajonas priskiriamas prie vieno nederlingiausių Lietuvoje. Čia ūkio dirbamos žemės vidutinis našumo balas yra 38, kai kuriuose plotuose nesiekia net 30 balų, kai Vidurio Lietuvoje – Kėdainių, Kauno, Joniškio rajone – siekia 50 ar net 60 balų. Patyrę ūkininkai supranta, kad tokiose žemėse išauginti 7 t/ha derlių yra didžiulis pasiekimas“, – sako A. Usis, rašoma pranešime.
Ypatingas dėmesys ir inovatyvi priežiūra javų laukams atsispindi ne tik gausaus derliaus aruoduose, bet ir sulaukia aplinkinių pagyrų bei įvertinimo. Šiemet vienas iš A. Usio auginamų kviečių plotų buvo išrinktas gražiausiu Lietuvos lauku fungicido platintojų inicijuotame konkurse ūkininkams. Nugalėtojas buvo renkamas susumavus specialios komisijos, kuri vizito metu įvertino lauko ir javų būklę, balus bei nuotraukų patiktukų skaičių socialiniame tinkle.
A. Usiui, jo bičiuliams ir kolegoms atiteko įspūdingas prizas – nepamirštama vakarienė javų lauke po atviru dangumi, lietuvių gastronomijos šedevrai bei laukų šventinimo ritualas.
„Vakarienės įspūdžiai nuostabūs. Netradicinė aplinka, nekasdieniški patiekalai. Patirtis ir prisiminimas, kuris tiek man, tiek 30 svečių išliks visam gyvenimui“, – sako A. Usis.
Upynoje sukūrė įspūdingą šeimos ūkį
Tačiau 2001 m. A. Usis su žmona negalėjo net pasvajoti, kad po beveik 20 metų džiaugsis gausiu derliumi ir gražiausio lauko konkurso nugalėtojo titulu. Tuo metu A. Usis buvo kūno kultūros mokytojas, o žmona Violeta – biologijos ir chemijos mokytoja. Neturėdami nė lopinėlio žemės jie Upynoje išsinuomojo pirmuosius 28 ha. Taip prasidėjo Usių ūkio istorija.
Ūkininkavimo pradžia buvo nelengva. Abiejų tėvai padovanojo karvių, kurių jauna šeima iš viso turėjo šešias. Jas patys ir melždavo po darbų mokykloje. Vėliau pamažu pradėjo įsigyti žemes.
„Jauniesiems ūkininkams įsikurti buvo sunku. Bankams žemės užstatyti negalėjai. Jeigu būčiau pirkęs šaldytuvą ar automobilį, būčiau gavęs vartojimo paskolą, o žemei niekas kredito nedavė. Skolindavomės iš kitų žmonių, vėliau atiduodavome, o už palūkanas atlikdavome žemės ūkio darbus“, – pasakoja ūkininkas.
Sėkmės paslaptis: viską reikia atlikti laiku
Vyras dar penkerius metus derino mokytojo darbą ir ūkininkavimą, bet galiausiai liko tik darbuotis žemės ūkyje, kuriam visą laiką skiria ir dabar. Usių šeimai priklauso mišrus ūkis, kurio viena dalis – gyvulininkystės ūkis, melžiamų karvių ir mėsinių galvijų banda, o kita dalis – augalininkystės laukai, iš kurių 300 ha užima žieminių kviečių plotai.
Paprašytas įvardyti pagrindinį gražių laukų ir sėkmingo derliaus paslaptį, A. Usis išlieka kuklus: „Kaip ir kiekviename darbe, taip ir žemės ūkyje viską reikia atlikti laiku – pasėti, patręšti, nuolat vykdyti sėjomainas, naudoti javų apsaugos priemones, nupurkšti pagrindinį vėliavinį lapą. Visi darbai turi būti padaryti tada, kai reikia, augalas prašo, o ne kada bus laiko. Čia turbūt ir yra visa žemės ūkio specifika. Aišku, kad būtina išmanyti procesus ir investuoti į technologijas“, – sako ūkininkas.
