„Mūsų viešbučiais paverstuose konteineriuose yra minimalūs patogumai. Vietos miegui, bendri dušai, tualetai“, – aiškina Andrius Ižganaitis, Svencelės konteinerinio viešbučio vadovas.
Jis sako, kad vieno konteinerio 6x2,5 kvadratinio metro, pakanka keliems žmonėms laikinai gyventi. Apsistoti galima nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens.
Kalbant apie trūkumus, pavyzdžiui, senesniuose, stovinčiuose virš dešimt metų, įsimetė pelėsis. Norint jį panaikinti reikėtų pakeisti plokštę, kuria iškaltas patalpos vidus.
Kalbant apie įrengimą, tai konteinerio be sanitarinių mazgų, tiesiog iškalto plokšte, apšiltinto ir apskardinto, pavertimas gyvenama patalpa kainuos mažiausiai 10 tūkst. eurų. Tačiau reikia nepamiršti ventiliacijos – langai, durys privalo turėti vėdinimo angas, nes tada mažiau kaupsis drėgmė.
„Norint gyventi žiemą konteinerį reikėtų papildomai apšiltinti. Didesnis vatos sluoksnis reikalingas ir tam, kad vasarą nebūtų labai karšta. Vata tvirtinama prie vidinėse sienelės, tada klojama plėvelė ir kalama plokštė. Konteinerius galima sujungti. Tai ne problema“, – dėsto A. Ižganaitis.
Norintiems paties įsirengti konteinerį jis siūlo rinktis naują, ne naudotą, ir pasistengti, kad sklype jis stovėtų lygiai ir tvirtai. Tai laikini statiniai, kuriems nereikia statybos leidimų.
Į gana ekstremalų poilsį gamtoje orientuotų projekto kūrėjų, nenorėjusių įvardinti savo verslo, patirtis ne tokia rožinė ir su gyvenimu jūriniuose konteineriuose jie nenorėtų toliau susidurti.
„Patirtis tokia, kad nerekomenduojame statytis namelių ar kitų objektų iš jūrinių konteinerių. Mes iš idėjos patys pasistatėme prieš kokius 6 metus namuką iš jūrinio konteinerio, tačiau prieš metus jį perkėlėm į kitą, nuošalesnę, vietą sklype ir šalia prilipdėm dar vieną. Lipdėm, nes nesinorėjo atsisakyti jau esamo, kitaip jau nebebūtume rinkęsi konteinerių.
Problema, kad tai nėra pigesnis sprendimas, kaip dauguma galvoja (mūsų klimatas netinkamas metalui, teks iš jo vis tiek karkasinį padaryti), be to, reikia taikytis prie keistų patalpos išmatavimų. Rinktis verta nebent jei norisi konkrečios stilistikos ir jei planuojama palikti nemažai konteinerio elementų, kitu atveju visai neverta vargti.“
Kiti niuansai, kuriuos vardina kelis metus šioje srityje dirbantys žmonės, tai pačio metalo savybės. Konteineris metalo gabalas ir jei itin gerai neapšildai, lieka šalčio tiltai, kurie kelia bėdų. Todėl nėra taip paprasta jį sutvarkyti, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, kad tiesiog pakanka išpjauti kažkiek apšiltinti. Mūsų klimatui reikia gero, normalaus apšiltinimo, kad suvaldytum karštį ir šaltį bei išorės garsus. Didžiausias pliusas, matyt, kad nereikia pamatų, ir jei tai daroma tik iš vieno ir ne paties didžiausio konteinerio, tai galima vėliau transportuoti. Kita vertus, jei tiesiog įprastai sujungti du konteineriai ir apkalti, tai net konteinerio elementų nesimato, tai tuomet jau geriau statyti modulinį namelį (kuriuos, beje, kai kurie maišo su nameliais iš konteinerių)."
Pasak turizmo atstovų, gerai apšiltinus ir viską padarius teisingai, pelėsio nebus. Tačiau tada konteinerio perdirbimas praktiškai prilygs modulinio karkasinio namelio statybai. Klausimas, ar neverta iš karto imtis tokio objekto.
