Žmogus neslepia, kad tai buvo iš dalies priverstinis sprendimas, nes persikėlė į naują vietą ir skubiai reikėjo patalpų. Tokio projekto privalumas tas, kad statyti karkasinį namelį vien leidimų gavimui būtų tekę sugaišti bent pusę metų, o konteineriniam namui jų nereikia.
Apie gyvenimą namuose iš konteinerių galite paskaityti čia.
Suręsti patį 75 kvadratinių metrų ploto karkasinį cechą užtruko porą mėnesių. Jis skirtas sutvarkyti medų ir sandėliuoti reikalingą įrangą 120 avilių, tačiau šiuo metu planuojama statyti naują 300 kvadratinių metrų ploto cechą nebe iš konteinerių, nes bitynas bus plečiamas iki 200 avilių.
Statyba buvo gana paprasta. Sklype padarė betonines kalades būsimo cecho kampuose ant kurių sustatė konteinerius. Paskui pagal visus veterinarijos reikalavimus atskyrė sandėlį, ir tualetą. Sienų pjaustyti nereikėjo. Gamintojas atvežė paruoštus konteinerius – jie buvo tik su galinėmis sienomis ir jau buvo apšiltinti bei padengti danga, tinkančia maisto perdirbimo įmonėms.
Tačiau čia teko susitaikyti su pirmu trūkumu. Nenorint prarasti erdvės, buvo dėtas gana mažas apšiltinimo sluoksnis ir žiemą reikia daugiau šildyti, vasarą šaldyti. Šildo elektra ir dujomis iš balionių. Turi saulės jėgainę, tad dėl sąskaitų už elektros energiją nepergyvena.
Pasak Kęstučio, Lietuvos sąlygomis tai labiau vasaros sezonui skirtas sprendimas ir būtent šildymas ir vėsinimas didžiausias tokio objekto trūkumas.
