aA
Į Vakaruose jau važiuojantį bioekonomikos traukinį bando įšokti ir Lietuva – daugiausia ambicijų turi žemės ūkio sektorius. Didelį impulsą čia gali duoti Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) parama.
Dalia Miniataitė
© DELFI / Rafael Achmedov

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje prasidėjo tris dienas (rugsėjo 26–28 d.) truksianti 9-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2019: moksliniai tyrimai ir inovacijos bioekonomikos plėtrai“, kurioje per 200 dalyvių iš 28 pasaulio šalių diskutuoja apie šios šakos vystymo svarbą.

Ten pat su šūkiu „Sprendimai regionų plėtrai!“ prasidėjusioje tarptautinėje inovacijų sklaidos parodoje „Inno panorama 2019“ pateikiami ne tik mūsų agroinovacijų ir rekreacijos laimėjimai, bet ir mūsų bioekonomikos pavyzdžiai.

Bioekonomika apima atsinaujinančių biologinių išteklių gamybą, jų ir atliekų perdirbimą į maistą, pašarus, biologinės kilmės pramonės gaminius ar bioenergiją. Jos šalininkai teigia, kad tai leidžia ne tik mažinti neatsinaujinančių žaliavų vartojimą, bet ir paskatina inovatyvių produktų atsiradimą ir vystymą, naujų darbo vietų kūrimą ir kt.

Turime didelį potencialą bioekonomikai vystyti

Išsivysčiusios Vakarų šalys gamybą bei vartojimą, paremtą neatsinaujinančiomis žaliavomis – nafta, dujomis, akmens anglimi, bando palikti praeityje. Pasak ekspertų, Lietuva turi didžiulius išteklius, tinkančius bioproduktams gaminti, – miškus ir žemės ūkio naudmenas. Kiek pažengėme bevystydami bioekonomiką?

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vyriausioji patarėja Dalia Miniataitė atsako tiesiai – netoli. Tačiau ji pastebi, kad mūsų šalis Rytų Europoje šiuo atžvilgiu neišsiskiria, o iniciatyvų turime.

„Europos Komisija konstatavo, kad pagal bioekonomikos išsivystymo lygį tarp naujų Europos Sąjungos (ES) ir senbuvių narių yra didelis atotrūkis. Todėl svarstoma apie papildomą paramą ir resursus, kurie padėtų išlyginti skirtumą“, – sakė ji.

ŽŪM vyriausiosios patarėjos pastebėjimu, Lietuvos potencialas vystyti bioekonomiką yra pakankamai didelis, bet kelia nerimą sausėjantis klimatas. Vis tik dabar daugiau tenka nerimauti, ar net ir bevystydami bioekonomiką nebūsime pigios žaliavos eksporto šalimi. Dabar biomasės išvežame daug, o aukštos pridėtinės vertės produktų sukuriame mažai.

„Norėdami išvengti tokio galimo pavojaus turime sukurti nacionalinės bioekonomikos plėtros strategijos ir veiksmų planą. Tuomet konkrečiai numatysime, ką turime vystyti, kokios priemonės galėtų būti remiamos“, – aiškino D. Miniataitė.

Pasak jos, iki metų pabaigos nacionalinės strategijos nuostatos bei veiksmų planas turėtų gimti, bet jis labiau apims žemės ūkio sektorių, nes ŽŪM šiek tiek pasigedo glaudesnės partnerystės ir bendro požiūrio su kitomis šiame procese turinčiomis dalyvauti ministerijomis.


Visi gamintojai vienodai reikalingi

Bioekonomika turėtų būti vystoma labiau regionuose, kur gaminama biomasė. Tikimasi, kad tai suteiks kaimui naują kvėpavimą – sustiprins vietos gamybą ir duos didesnes pajamas. Anot D. Miniataitės, čia turėtų būti sukurtos aukštos pridėtinės vertės grandinės – produktai gaminami inovatyvių technologijų pagrindu.

„Dabar daug kalbama apie biokuro panaudojimo šildymui naudą. Tačiau bioekonomikoje šios biomasės perdirbimas turėtų duoti žymiai didesnę pridėtinę vertę, nei biokuro deginimas. Taip atsirastų galimybė didinti pajamas, pirmiausia kaimo gyventojams gauti didesnius atlyginimus, kurti šalyje liekančią didesnę pridėtinę vertę“, – pavyzdį pateikė ji.

Sukurtoje aukštos pridėtinės vertės grandinėje panašią dalį turėtų gauti ir gamintojai, ir perdirbėjai, ir pardavėjai. Dabar žemdirbiams tenka mažiausia vertės dalis. Ir didieji, ir mažieji vietos gamintojai turėtų jaustis vienodai reikalingi. Pabrėžiama, kad bioekonomika remiasi mažų gamintojų įdarbinimu.

„Maži gamintojai galėtų gaminti produktą, kuris būtų panaudojamas kitame lygmenyje. Kooperacija ir klasterizacija yra vieni iš pagrindinių principų, kurie turėtų veikti bei užtikrinti pajamas ir nestambiems gamintojams“, – sakė ŽŪM atstovė.

Ji priminė, kad kalbėdami apie bioekonomikos principus, turime nepamiršti siekio toliau mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ypač CO2, kiekį. Štai Lietuvoje tik 2 proc. gamybos procese susidarančio mėšlo yra panaudojama biodujų gamyboje. Taip pat reikia turėti omenyje ir žiedinės ekonomikos aspektą, kad kuo mažiau būtų atliekų ir čia būtų sukurta kuo didesnė pridėtinė vertė.

Varomoji jėga – inovacijos

ES dokumentuose pabrėžiama, kad bioekonomikos varomoji jėga turi būti inovacijos. Todėl šiame procese didelę reikšmę turės KPP 2021–2027 metų laikotarpio parama. D. Miniataitė patvirtino, kad bioekonomikos plėtrai čia bus skiriama daug dėmesio.

„Vienas programos tikslų tikrai bus bioekonomikos plėtra šalyje, taip pat – ir klimato kaitos suvaldymas. Šių metų pabaigoje strategija turėtų būti parengta“, – sakė ji.

Kuriant vietos plėtros strategijas didelį vaidmenį turės atlikti „Leader“ principas, kuris apims ne tik vadinamuosius minkštuosius, bet ir vietoje kuriamus gamybinius projektus.

Ir dabartinio laikotarpio – 2014-2020 m. – KPP parama padeda skatinti bioekonomikos vystymą, nors, pasak D. Miniataitės, tokio tikslo rengiant programą dar nebuvo kelta. „Pavyzdžiui, dabar skatinamos trumposios maisto tiekimo grandinės. Turime pradėti nuo vietinio maisto grandinės, kuo ji trumpesnė, tuo daugiau vertės liktų gamintojams, o ne tarpininkams. Populiarūs ūkininkų turgeliai, taigi produktai artėja prie vartotojo“, – dėstė ji.

Kitas pavyzdys – biodujų jėgainės. Šiame laikotarpyje ši priemonė nebuvo labai populiari dėl kai kurių paramos skyrimo niuansų, gal per mažas buvo intensyvumas. Tačiau ateityje, kai vis daugiau dėmesio skiriama CO2 emisijos mažinimui, daugelis paukštynų, kiaulidžių ar galvijų fermų savininkų bus suinteresuoti statyti tokias jėgaines. Tai leis vietoje panaudoti gautą energiją, o taip pat išspręsti kylančias problemas su aplinkiniais gyventojais dėl sklindančių nemalonių kvapų.

Ugdo nuo vaikystės

Lietuvoje daugybė žmonių bioekonomikos termino dar nesuvokia, daug ūkininkų nusiteikę skeptiškai, nes kol kas neapčiuopia realios naudos.

D. Miniataitė sako, kad pirmiausia reikia pradėti nuo švietimo ir informavimo. Tai rodo ir kitų valstybių patirtis. Pavyzdžiui, Suomijoje galima matyti daug elementų, rodančių, kad šalyje veikia bioekonomikos, žiedinės ekonomikos principai. Suomiai sako, kad mokymą reikia pradėti jau nuo darželio, kad susiformuotų įgūdžiai nuo vaikystės.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
1.8000

Apdovanoti geriausi pieno ūkiai kiek lietuviai melžia iš karvės (6)

Raudondvario oranžerijoje žemės ūkio ministerija ir naujienų portalas „pienoukis.lt“ jau...

Kaip gauti paramą renginiams apie kaimo plėtrą ir žemės ūkį (6)

Lietuvos kaimo tinklo (LKT) narių komunikacijos projektai turėtų ne tik sustiprinti mūsų kaimo...

Kaip mama su sūnumis sukūrė modernų gyvulininkystės ūkį (5)

Rietavo savivaldybės ūkininkė, su kartu ūkininkaujančiu sūnumi įsigijusi grūdų džiovyklą ir...

Rado, kas gali pakelti kaimą – bioekonomika (13)

Į Vakaruose jau važiuojantį bioekonomikos traukinį bando įšokti ir Lietuva – daugiausia...

Aštrius galvijininkystės iššūkius įveikti padeda mokymai

VšĮ „ Mokslinės paslaugos “ organizuoti mokymai apima beveik pustrečio tūkstančio...

Top naujienos

Nuodingas Turkijos „taikos šaltinis“: tikrasis tikslas – perbraižyti žemėlapį? Erdoganas pasitelkė pavojingus sąjungininkus (91)

Po Turkijos karinės invazijos į Šiaurės Siriją Vokietijos politikai ir politiniai apžvalgininkai...

Metų seklys: žmona drabužius pirkdavo Monake, vyro seifas banke prikimštas pinigų ir aukso (136)

DELFI, bendradarbiaudamas su Lietuvos policija, tęsia kasmetinį pasakojimų ciklą „ Metų seklys...

Rusijos ir Saudo Arabijos santykiai: viskas vyksta ne taip, kaip tikėjosi rusai (13)

Pirmadieninis Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitas Saudo Arabijoje – antrasis po jo atėjimo...

Sudarė būsimų eurokomisarų reitingą: Sinkevičiaus pozicija – pavojinga (117)

Pasibaigus kandidatų į Europos komisarus klausymams Europos Parlamente (tų, kuriuos prileido prie...

Iš prekybos centro aikštelės su automobiliu iškritusi moteris reikalauja 200 tūkst. eurų (167)

Sostinėje iš prekybos centro „Europa“ daugiaaukštės aikštelės su automobiliu iškritusi ir...

Etiketas prie stalo: šias klaidas kartoja visi, bet taip elgtis nederėtų (13)

Šiais laikais, net kai kviestinės vakarienės nebėra labai formalios, vis vien nepriimtina kalbėti...

Eutanazijai pasiryžusios moters istoriją papasakojęs režisierius: ji norėjo, kad žmonės galėtų rinktis (2)

Dokumentinių filmų režisierius iš Slovakijos Tomáš Krupa pabrėžia: jis pats nėra nei už, nei...

Didžiausioje kontrabandos byloje – nuosprendis ne tik Karaliui, bet ir Kamblevičiaus sūnui

Didžiausioje kontrabandos byloje – nuosprendis: Vilniaus apygardos teismas baigė nagrinėti...

Imkite pavyzdį iš Kembridžo kunigaikštienės – kulotės taps būtinybe ir jūsų garderobe (4)

Plačios trumpintos kelnės, kitaip dar vadinamos kulotės, gali būti bazinio garderobo dalis....

SEB ištaisė pinigų nuskaičiavimo klaidą: su ja susidūrusiems klientams žada lengvatų (19)

SEB banko klientams, kuriems praėjusį sekmadienį dėl techninės klaidos buvo dar kartą...