Smulkieji ūkininkai ir smulkieji miško valdytojai, labai mažos įmonės ir fiziniai asmenys paraiškas šiai paramai gauti gali teikti nuo rugsėjo 2 iki spalio 31 d. Šiam paraiškų etapui yra numatoma 3,13 mln. eurų.
Parama bus teikiama ne mažiau kaip 2 bendradarbiaujantiems ūkio subjektams, įgyvendinantiems bendrą projektą. Todėl paraišką paramai gauti pareiškėjas turi teikti tik kartu bent su vienu partneriu. Bendradarbiaujantys ūkio subjektai turi būti sudarę jungtinės veiklos sutartį.
Didžiausia galima paramos suma vienam projektui – 90 tūkst. eurų. Lėšos skiriamos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto.
KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritimi „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ siekiama didinti žemės ūkio veiklų gyvybingumą ir konkurencingumą, skatinti inovacinių technologijų įdiegimą ir tvarų miškų valdymą, o taip pat – maisto tiekimo grandinės organizavimą, įskaitant žemės ūkio produktų perdirbimą ir rinkodarą, gyvūnų gerovę ir rizikos valdymą žemės ūkyje.
Sutaupo laiko ir degalų
Alytaus rajone ūkininkaujantys Audronė Miškinienė ir jos sūnus Darius šiemet žymiai greičiau pasigamino pašarų savo mėsinių galvijų bandoms, nes darbui naudojo naują traktorių ir presą-vyniotuvą. Ūkininkai šią modernią techniką įsigijo pasinaudoję KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ parama.
„Kaime darbų visuomet yra daug, o laiko jiems atlikti stinga. Nauja technika leidžia greičiau apsisukti. Štai mums labai svarbu, kad dabar galime greitai pasiruošti pašarų gyvuliams – supresuojame ir iškart apvyniojame plėvele. O anksčiau iš pradžių vienu traktoriumi važiuodavome 20 kilometrų iki savo pievų ir vyniodavome ritinius. Po to sugrįždavome, pakeisdavome techniką ir važiuodavome vynioti plėvele. Dabar sutaupome ir degalų“, – džiaugėsi A. Miškinienė.
Galvijus laikantiems ūkininkams labai svarbu turėti kokybiškų pašarų. A. Miškinienė pastebėjo, kad galima nusipirkti kokybiškų grūdų, bet su žoliniais pašarais kyla problemų.
„Stengiamės pašarus paruošti savo pievose, nes sudėtinga gauti kokybiškų ritinių. Todėl gauta parama mums yra ypač svarbi“, – tvirtino ūkininkė.
Išskyrė paramos svarbą smulkiesiems
A. Miškinienė apie 30 hektarų dydžio ūkyje laiko apie 25 galvijus, o jos sūnus deklaruoja apie 50 hektarų ir rūpinasi apie 30 galvijų. Šiemet jų laikomų bandų dydžius pakoregavo ir sausra, dėl kurios buvo sudėtinga paruošti pakankamai pašarų.
Apie 20 metų ūkininkaujanti A. Miškinienė ne kartą naudojosi KPP priemonėmis. Ji pabrėžė minėtos paramos svarbą, nes tai skatina smulkesnius ūkius bendradarbiauti, dalintis technika ir dirbti kartu.
„Tai labai gera priemonė šeimos ūkiams sustiprinti. Su sūnumi man lengva buvo susitarti dėl dalyvavimo projekte. Matyt, dažniau bendradarbiautų ir giminystės ryšiais nesusieti ūkininkai, jei atsakomybė būtų tolygiau padalinta abiem projekto partneriams“, – teigė galvijų augintoja.
Kas gali teikti paraiškas?
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausioji specialistė Nomeda Padvaiskaitė patvirtino, kad kol kas ūkininkai ar miškininkai dažniau linkę kooperuotis su artimaisiais ir giminaičiais. Tačiau giminystė – ne kliūtis teikti paraišką ir gauti paramą pagal šią priemonę. Svarbu, kad ūkio subjektai atitiktų tinkamumo kriterijus.
„Jeigu paramos prašo, pavyzdžiui, broliai ūkininkai ar tėvas ir sūnus, jie turi būti atskirai registravę ūkininko ūkį ir valdą, atskirai vesti buhalteriją, deklaruoti žemės ūkio naudmenas. Kitaip tariant, kiekvienas ūkio subjektas turi savarankiškai vykdyti veiklą“, – aiškino vyriausioji specialistė.
Paramos prašyti ir paraiškas gali teikti ūkininkai, kurių žemės valdos dydis, išreikštas produkcijos verte yra ne mažesnis nei 4 tūkst. eurų, bet ne didesnis nei 15 tūkst. eurų.
Smulkiesiems miško valdytojams, norintiems teikti paraišką, keliamas reikalavimas – jų miško valda neturėtų būti didesnė kaip 20 hektarų.
Paramos gali kreiptis ir labai mažos įmonės, kurios registruotos ir veiklą vykdo kaimo vietovėse ne mažiau nei dvejus metus, ir individualią veiklą vykdantys fiziniai asmenys.
Dar labiau supaprastino tvarką
N. Padvaiskaitė pabrėžė, kad dabar šios priemonės paramos teikimas yra dar labiau supaprastintas.
„Yra atsisakyta verslo plano, jo, kaip atskiro dokumento, rengti nereikės, nedidelis verslo planelis su keliomis lentelėmis integruotas į paraišką. Taip pat numatytas paramos teikimo laikotarpio prailginimas. Ekonominis gyvybingumas irgi bus vertinimas yra supaprastintą tvarką“, – teigė ŽŪM atstovė.
Be to, nėra reikalavimo apdrausti paramos lėšomis įgytą turtą. Tai paliekama kiekvieno pareiškėjo asmeninei atsakomybei. Tačiau reikia įsidėmėti, kad įvykus įvykiui, kurio metu būtų sugadintas ar sunaikintas paramos lėšomis įsigytas ar sukurtas turtas, paramos gavėjas įsipareigoja atstatyti turtą ne mažesne nei atkuriamąja verte ir ne mažesnių techninių parametrų.
Ką galima pirkti paramos lėšomis?
Pagal šią priemonę finansuojamas naujos žemės ūkio technikos ir įrangos, technologinių įrenginių, kompiuterinės ir programinės įrangos, skirtos projekto reikmėms, įsigijimas, taip pat – naujų statinių statyba arba esamų rekonstrukcija ar kapitalinis remontas, infrastruktūros sutvarkymas.
Miškininkystės veikla užsiimantys ūkio subjektai galės įsigyti miško kirtimo, apvaliosios medienos ir biokuro ruošos technikos ir įrangos, dirvos paruošimo miško želdiniams mechanizmų.
Kam teikiami privalumai?
Verslo plane numatytoms įgyvendinimo išlaidoms bus taikomas 60 proc. intensyvumas, o projekto bendrosioms bendradarbiavimo išlaidoms – 100 proc. intensyvumas.
Privalumų turės tie smulkieji ūkininkai, kurie bendradarbiaus gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės sektoriuose, – projekto verslo plano įgyvendinimo išlaidoms gali būti taikomas iki 70 proc. paramos intensyvumas.
