Paraiškos pagal šią veiklą priimamos nuo gegužės 2 d. iki liepos 31 d. Šiam paraiškų priėmimo etapui skirta 23,6 mln. eurų paramos lėšų. Jos – iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto.
Suspėjo rekonstruoti drenažą iki liūčių
Ūkininkų siekis sutvarkyti sausinimo sistemas dar sustiprėjo po prieš porą metų pasėlius ir ganyklas skandinusių ekstremalių liūčių.
Anykščių rajone įsisteigusi melioracijos statinių naudotojų asociacija „Troškūnų arimai“ įgyvendino KPP remiamą melioracijos statinių rekonstrukcijos projektą ir dar suspėjo rekonstruoti dalį projekte numatytų sausinimo sistemų iki minėtų liūčių.
„Tuose laukuose, kur iki liūčių suspėjome rekonstruoti drenažą, iškart pajutome efektą – palijus drėgmės perteklius gana greitai susigerdavo. Kiti laukai, kur sausinimo sistemos sugedusios, mirko iki žiemos“, – melioracijos statinių rekonstravimo projekto naudą įvertino minėtos asociacijos vadovas Anykščių rajono ūkininkas Raimondas Balsys.
Džiaugiasi ir kaimynai
Asociacija „Troškūnų arimai“ vienija 8 narius – ne tik stambesnius ir smulkesnius ūkininkus, bet ir žemių savininkus, kurie patys žemės ūkio veiklos nevykdo, bet rūpinasi, kad jų žemės nedirvonuotų dėl sugedusio drenažo.
Anot R. Balsio, į asociaciją buvo kviečiama ir daugiau ūkininkų, kai kurie norėjo tapti nariais, tačiau per ilgai galvojo. Vėliau dėl to gailėjosi.
KPP remiamas projektas buvo įgyvendintas ir melioracijos statinių rekonstrukcija įvykdyta maždaug 200 hektarų plote. „Susitvarkėme daugiausia tas žemes, kurios anksčiau buvo apaugusios asiūkliais ir krūmais. Ūkininkai juos iškirto ir sutarė siekti KPP paramos drenažui rekonstruoti. Apleistose žemėse buvo sugadinti melioracijos statiniai, o be to sudėtinga ūkininkauti“, – aiškino asociacijos vadovas.
Įgyvendinus projektą asociacijai priklausantys ūkininkai iškart pajuto naudą. „Dabar galime auginti ir žieminius pasėlius, kurių iki tol negalėjome sėti, nes laukai užmirkdavo. Efektą pajuto ne tik asociacijos nariai, bet ir šalia ūkininkaujantys kolegos, nes kaimyniniuose laukuose taip pat yra jaučiamas drenažo rekonstrukcijos poveikis“, – daugiau projekto privalumų įvardijo ūkininkas.
Padėjo ir savivaldybė
R. Balsys pasidžiaugė, kad melioracijos rekonstrukcijos projektas buvo sklandžiai parengtas ir įgyvendintas. „Drenažo rekonstrukcija nesutrukdė ūkininkų veiklos, nes darbai buvo atliekami pavasarį ir rudenį po derliaus nuėmimo. Tiesa, dalyje laukų darbus keliems mėnesiams buvo sustabdžiusios 2017-ųjų liūtys, tačiau vėliau viskas buvo sėkmingai užbaigta“, – sakė jis.
Pagal KPP minėtą veiklą yra finansuojama 80 proc. tinkamų finansuoti projektų išlaidų (su PVM). Tad ūkininkai turėjo pridėti ir savo lėšų, jie dėkingi ir Anykščių rajono valdžiai, kuri šiek tiek sumažino jų indėlį ir skyrė lėšų iš rajono biudžeto.
„Rajono savivaldybė prisidėjo norėdama paskatinti, kad ūkininkai naudotųsi KPP parama ir tvarkytųsi sugedusias melioracijos sistemas“, – pastebėjo R. Balsys.
Remiamas ir ariamos žemės kalkinimas
Pagal KPP veiklą ,,Parama žemės ūkio vandentvarkai“ yra finansuojamas ne tik lauko drenažo inžinerinės infrastruktūros atnaujinimas, lauko drenažo sistemų pritaikymas pagal keliamus aplinkosaugos reikalavimus, bet ir vietinės reikšmės vidaus kelių rekonstravimas bei įrengimas ir ariamosios žemės kalkinimas pagal projektą.
Didžiausia paramos suma vienam projektui, kai nėra rekonstruojami polderiai, negali viršyti 300 tūkst. eurų. O jei rekonstruojami polderiai, didžiausia paramos suma projektui negali viršyti 600 tūkst. eurų.
Tų pačių drenažo sistemų rekonstravimui paramą galima gauti tik vieną kartą. Pareiškėjas per vieną paramos paraiškų teikimo etapą gali pateikti vieną projektą, išimtis savivaldybėms – jos gali pateikti iki dviejų projektų.
Kas gali kreiptis paramos?
Paramos vandentvarkos projektams finansuoti gali kreiptis savivaldybės, melioracijos sistemų naudotojų asociacijos, taip pat fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis.
Paraiškas galima teikti individualiai arba su partneriais.
Kam suteikiama daugiau balų?
Paraiškos melioracijos projektams finansuoti vertinamos atsižvelgiant į veiklos įgyvendinimo taisyklėse nustatytus 6 projektų atrankos kriterijus. Privaloma mažiausiai surinkti 25 projektų atrankos balus.
Projektai, kuriuose numatoma rekonstruoti polderių siurblines arba pylimus arba tvenkinių hidrotechninius statinius, taip pat – ir rekonstruoti tiltus, suteikiama 20 balų.
Jei projektui įgyvendinti prašoma mažesnio, nei galimas didžiausias, paramos intensyvumo, už kiekvieną sumažintą procentinį punktą (skaičiuojama sveikaisiais skaičiais, neapvalinant pagal matematines apvalinimo taisykles) pareiškėjui suteikiamas 1 balas, bet ne daugiau kaip 10 balų.
Bet svarbu žinoti, kad atrankos balai nesuteikiami, kai pagal paramos paraiškoje nurodytą projekto investicijų vertę apskaičiuota paramos suma, taikant didžiausią galimą paramos intensyvumą, viršija didžiausią galimą paramos sumą projektui, tačiau projektui prašoma skirti taisyklėse nustatytą didžiausią galimą paramos sumą.
Kai numatoma atlikti funkciniais ryšiais susijusių melioracijos sistemų ir jų hidrotechnikos statinių rekonstrukciją sklypuose, kurie išsidėstę teritorijoje, esančioje vienoje arba keliose bendrą ribą turinčiose kadastro vietovėse:
1–2 kadastro vietovės – suteikiama 15 balų;
3–4 kadastro vietovės – suteikiama 10 balų;
5 ir daugiau vietovių – suteikiami 5 balai.
Taip pat balų gauna projektai, kuriuose asociacijų ir fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupės nariai pirmą kartą dalyvauja asociacijos ar fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupės, prašančios paramos pagal priemonę (2007–2013 m. ir 2014–2020 m.) veikloje. Tokiu atveju skiriama 15 balų.
Projektai, kuriuose griovių arba pralaidų rekonstravimo darbams numatoma skirti:
50 ir daugiau proc. prašomų projekto investicijų vertės (be bendrųjų išlaidų), suteikiama 20 balų;
40–49,99 proc. įskaitytinai prašomų projekto investicijų vertės (be bendrųjų išlaidų) – 10 balų;
30–39,99 proc. įskaitytinai prašomų projekto investicijų vertės (be bendrųjų išlaidų) – suteikiami 5 balai.
Paraiškos teikiamos Nacionalinės mokėjimo agentūros teritoriniuose paramos administravimo skyriuose. Paraiška turi būti pateikta asmeniškai pareiškėjo arba per įgaliotą asmenį. Svarbu tai, kad kitais būdais (pvz., paštu, per kurjerį, faksu arba elektroniniu paštu ir t. t.) arba kitais adresais pateiktos paraiškos nepriimamos. Teikiant paraišką, reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
