Nuo lapkričio 3 d. iki gruodžio 31 d. ikimokyklinio ugdymo įstaigos kviečiamos teikti paraiškas finansinei paramai gauti ir 2021 metais maitinti vaikus ekologiškais bei pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintais maisto produktais.
Jų gamintojai taip pat yra raginami naudotis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonių parama ir stiprinti ūkius.
Priemonė finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.
Palengvino reikalavimus dėl gamintojų ir asortimento stygiaus
ŽŪM iniciatyvą – kuo daugiau darželinukų maitinti sveikatai naudingais produktais, užaugintais vietos ūkiuose, palankiai vertina ir ūkininkai, ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos, ir vaikų tėvai. Jau pastebima, kad ekologiškai maitinami vaikai mažiau serga, yra energingesni. Aišku, rimtoms išvadoms reikia tyrimų, tačiau tėvai džiaugiasi, kad jų atžalos lanko būtent tokius darželius, kur tiekiamas kokybiškas maistas, už kurį nereikia mokėti daugiau.
ŽŪM parama vaikų maitinimui ekologiškais produktais pirmiausia pasinaudojo du Ukmergės lopšeliai-darželiai „Žiogelis“ ir „Nykštukas“. Dabar į ją įsitraukusios bene 10 ikimokyklinių ugdymo įstaigų iš Vilniaus miesto, Panevėžio, Lazdijų, Ukmergės ir Kauno rajonų savivaldybių.
Kaip remiamas darželinukų maitinimas kokybišku vietiniu maistu? „Yra kompensuojamas skirtumas tarp įprastinės gamybos ir ekologiško arba pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų kainos. Tik problema ta, kad darželiai, norintys vaikučius maitinti pagal kokybės sistemas, kol kas susiduria su sunkumais įsigyjant ekologiškų ar nacionalinės kokybės maisto produktų – vis dar nėra pakankamai jų tiekėjų, o siūlomų maisto produktų asortimentas gana ribotas“, – aiškino ŽŪM Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vedėja Jolita Martutaitytė.
Atsižvelgiant į paramos sistemoje dalyvaujančių bei norinčių dalyvauti vaikų darželių pageidavimus, ŽŪM patobulino Ekologiškų ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų maisto produktų vartojimo skatinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose paramos taisykles.
„Dabar vaikų darželiai turės dvi pasirinkimo galimybes: jie galės įsigyti ne mažiau kaip 50 proc. pagal kokybės sistemas pagamintų produktų viso vaikų maitinimui skirto maisto kiekio ir gauti vienam vaikui per mėnesį 17 eurų paramą arba, kaip ir anksčiau, galės įsigyti ne mažiau kaip 60 proc. pagal kokybės sistemas pagamintų produktų viso vaikų maitinimui skirto maisto kiekio ir gauti vienam vaikui per mėnesį 20 eurų“, – sakė ŽŪM atstovė ir pridūrė, kad keliama dar viena sąlyga – darželis turi turėti savo virtuvę, kuriame ir gaminamas maistas vaikams.
Darželinukai turės būti maitinami sveikatai palankiais produktais iš visų 10 grupių: mėsos ir jos produktų; pieno ir jo produktų; kiaušinių; grūdų produktų; duonos bei pyrago gaminių; aliejaus ir riebalų; vaisių ir jų produktų; daržovių ir jų produktų; uogų ir jų produktų; kitų (medaus ir kt.) maisto produktų. Tačiau dabar kiekvienos minėtosios grupės privalomas pagal kokybės sistemas pagamintų produktų kiekis sumažintas iki 15 proc. (anksčiau buvo 20 proc.)
Pakeitus paramos taisykles, mokslo metų pradžioje leidžiama tikslinti paraiškoje nurodytą vaikų skaičių, iš naujo priimant sprendimą didinti ir apskaičiuotą maksimalią paramos sumą.
J. Martutaitytė pabrėžė, kad ŽŪM, esant didesniam paraiškų skaičiui, numato galimybę skirti daugiau valstybės biudžeto lėšų, nei suplanuota tiems metams. 2021 m. šiam tikslui skirta 1 008 tūkst. eurų.
„Norime, kad kuo daugiau vaikų valgytų vietinę kokybišką produkciją, todėl vienas iš paraiškų atrankos kriterijų yra įsigyjamas maistas, tiekiamas trumposiomis maisto tiekimo grandinėmis. Tokiu būdu skatiname ir vietinę gamybą bei regionų vystymąsi. Aišku, visiems kartu reikia padirbėti, kad toks sumanymas apimtų kuo daugiau ikimokyklinio ugdymo įstaigų“, – teigė ŽŪM Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vedėja.
Tiekti darželiams – ūkiui garbės reikalas
Ūkininkai, trumposiomis maisto tiekimo grandinėmis tiekiantys ekologiškus maisto produktus darželiams, gali pasinaudoti ir parama tokių bendradarbiavimo grandinių kūrimui.
„Tiekti ūkyje išaugintas ekologiškas daržoves darželiams – mums prestižo ir garbės reikalas. Nors tie užsakymai kol kas nėra dideli, mums malonu žinoti, kad šio krašto vaikai valgo čia pat išaugintą produkciją. Mūsų ūkio gamyba jau kelis dešimtmečius sertifikuojama kaip ekologinė, tokia produkcija tikrai naudinga vaikams“, – pasakojo bendrovės „Ekomarket“ bendraturtė Jūratė Baršauskienė, žinomų Ukmergės rajono ūkininkų Laimos ir Vincento Stragių dukra.
Bendrovė „Ekomarket“ yra pasinaudojusi 2014–2020 m. KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ finansavimu.
Šios Kaimo plėtros priemonės parama yra skiriama gamintojams, kurie yra sutarę kartu vystyti bendra veiklą. Svarbiausia sąlyga – paraišką gali teikti mažiausiai 2 ūkio subjektai. J.Baršauskienė subūrė bendraminčių ratą ir paraišką teikė 5 ūkininkai bei „Ekomarket“ kaip tarpininkas. Ji neslėpė, kad projektas pavyko, ir dabar bendradarbiaujama su daugiau kaip 30 žemės ūkio produktus gaminančių partnerių iš įvairių šalies vietovių.
„Prekybą vykdome per parduotuvėles, internetinę parduotuvę. Siekiame, kad produkcija būtų kokybiška ir šviežia, o jos pasirinkimas būtų kuo įvairesnis. Dabar siūlome įvairų asortimentą – nuo daržovių, mėsos, kruopų ir konditerijos gaminių iki aliejų ir įvairiausių arbatų“, – sakė J. Baršauskienė.
Gavo paramą trumposioms maisto tiekimo grandinėms vystyti
Tarp bendrovės „Ekomarket“, gavusios 2014–2020 m. KPP paramą trumposioms maisto tiekimo grandinėms vystyti, bendraminčių – ir ūkininkai Stragiai, iš kurių ūkio daržovės keliauja ant darželinukų stalo.
Kita Stragių dukra Ieva, jau maždaug dešimt metų ūkininkaujanti savarankiškai, sakė, kad ir jos, ir tėvų ūkyje išauginamų daržovių asortimentas labai platus – nuo bulvių iki baklažanų, galybė prieskonių. Dauguma jų parduodama tiesiai vartotojams.
„Mano tėvai jau seniai ūkininkauja ekologiškai. Kartu su ūkiu išaugo ir nauja ekologiškų produktų vartotojų karta. Malonu, kai mūsų produktus perka jau mūsų pastovių klientų vaikai“, – pasakojo I. Stragytė.
Pasak ūkininkės, ne mažiau smagu ekologiškus produktus tiekti darželinukams, tačiau tiekimo apimtys galėtų būti didesnės. „Kai tiesiogiai bendrauji su vartotojais, užsimezga kitoks ryšys, atsiranda pasitikėjimas. Juk kiekviena ūkininkų šeima turi savo istoriją, tradicijas. Žmonėms tai įdomu. Visame pasaulyje yra populiarus toks pardavimo būdas. Ir pas mus tai atgimsta. Svarbu tai, kad vaikus turėtume pratinti prie sezoninių daržovių vartojimo. Nebūtina žalio agurko tiekti ištisus metus, žiemą turėtume vartoti morkas, ropes“, – kalbėjo I. Stragytė.
J. Baršauskienė antrino, kad ūkininkai būtų pajėgūs ekologiškais bei pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintais maisto produktais aprūpinti daugiau darželinukų, svarbu, kad pačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos to norėtų. Aišku, čia reikalinga ir pačių ūkininkų iniciatyva.
Pašnekovė prisiminė, kaip viename Ukmergės darželyje surengė daržovių pristatymą, kur vaikams siūlė kramsnoti patraukliai patiektų morkyčių, ropių, moliūgų. „Siūlėme paragauti šių žalių daržovių, juk jas galima įsiūlyti ir kaip užkandžius. Vaikams tai patiko, ypač ropės!“ – pasakojo J. Baršauskienė.
Investicija į vaikų sveikatą ir kaimo gyvybingumą
ŽŪM informuoja, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra, reitinguodama paramos paraiškas, pirmenybę teiks tiems darželiams, kurie vaikus maitins tik ekologiškais produktais. Toliau eilėje rikiuosis vaikų ugdymo įstaigos, kurios nurodys didžiausią numatomų įsigyti pagal kokybės sistemas pagamintų produktų procentinę dalį.
ŽŪM pabrėžia, kad pirkti vietinį maistą svarbu tiek šalies ekonomikai, tiek bendruomeniškumo jausmo ugdymui. Siekiama, kad vaikai valgytų vietoje užaugintą ir pagamintą maistą, todėl vienas iš pareiškėjų atrankos kriterijų yra maisto tiekimo trumposios grandinės, t. y. tarp vartotojo ir augintojo gali būti ne daugiau kaip vienas tarpininkas.
Reitinguojant paraiškas, pirmenybė teikiama produktams, užaugintiems ar pagamintiems pareiškėjo savivaldybėje arba kaimyninėse savivaldybėse. Juk savivaldybės, vykdančios viešuosius maisto pirkimus ir perkančios vietinius produktus, ne tik investuoja į vaikų ateitį ir sveikatą, bet ir palaiko regionų gyvybingumą, kaimą ir žemdirbius.
