Ministerijos kanclerė Dalia Miniataitė BNS tvirtino, kad reforma buvo siekta pagreitinti darbuotojų našumą.
„Kokie buvo struktūros keitimo tikslai ir lūkesčiai? Iš principo, kad vadyba ministerijoje taptų efektyvesnė, kad procesai būtų kuo įmanoma trumpesni, todėl buvo panaikintos departamento direktorių ir jų pavaduotojų pareigybės“, – argumentavo D. Miniataitė.
Anot jos, reformos metu taip pat buvo pakeistos kai kurių darbuotojų funkcijos.
„Keičiasi funkcijos, keičiasi situacija pačiame žemės ir maisto ūkyje. Atsiranda naujos funkcijos. Labai daug naudojame naujų instrumentų ir mažėja popierizmo“, – tvirtino ministerijos kanclerė.
Pasak jos, dėl reformos darbo ministerijoje neteko 50 žmonių, iš jų dauguma buvo tarnautojai, o ne vadovaujantis personalas.
Ministerijos darbuotojų profsąjungos vadovė Edita Viešchnickienė BNS sakė, jog reforma likusiems darbuotojams padidino darbo krūvį, todėl kai kurie nusprendė patys palikti ministeriją.
„Mums dar kyla klausimų dėl funkcijų padengimo, nes mes sakėme vadovybei ne vieną kartą, kad nėra etatų tam tikroms funkcijoms. Didžioji dalis darbuotojų išeina iš darbo dėl padidėjusio krūvio“, – tvirtino E. Viešchnickienė.
Jos teigimu, profsąjungai atrodo neskaidrus pasirinkimas, kurie darbuotojai lieka dirbti, o kurie yra atleidžiami.
Pasak E. Viešchnickienės, ministerija atsisakė 50 etatų, tačiau dėl reformos atleista buvo mažiau žmonių, nes kai kurie etatai buvo laisvi. Ji negalėjo tiksliai pasakyti, kiek žmonių dėl reformos ministerijoje neteko darbo.
Žemės ūkio ministerijoje po pertvarkos vietoje 10 departamentų ir jiems pavaldžių skyrių liks 22 skyriai. Reformos metu tikimasi per metus sutaupyti 650-700 tūkst. eurų, o šias lėšas svarstoma skirti likusių darbuotojų atlyginimams kelti.