Anot viceministro, tam kasmet reiktų 200 tūkst. eurų.
„Turėjome agrohidrometeorologinių stotelių tinklą, kuris nunyko, tiesiog jam neužtikrinus finansavimo. Dabartiniu metu vėl turime, pavadinkime, lėšų ir Žemės ūkio ministerija siūlo finansuoti tų stotelių tinklo išplėtimą. Preliminariai esame įsivertinę, kad kasmetinis jų išlaikymas Hidrometeorologijos tarnybai kainuos 200 tūkst. eurų“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje sakė D. Augutis.
Jo teigimu, Lietuvos hidrometeorogijos tarnyba (LHMT) pasiruošusi plėsti į šį dirvožemio matavimo stotelių tinklą, jei gaus pakankamai lėšų, kad galėtų palaikyti jo būklę ir ilguoju periodu.
„Jei nusprendžiame, kad tai priimtini kaštai, esame pasiryžę tas stoteles prižiūrėti, dalintis duomenimis su visais, su kuo reikia. Tik turime nusimatyti tą išlaikymą, kad šlapesniais metais jų nepamirštumėm ir neprisimintumėm, kai vėl turėsime sausrą, o jos bus pasenusios, nunykusios ir nebegalėsime jomis naudotis, nes nebus tinkamo finansavimo jų priežiūrai“, – kalbėjo D. Augutis.
Pasak viceministro, dabartiniai sausros matavimo kriterijai paremti prieš penkerius metus Žemės ūkio ministerijos užsakytos studijos rezultatais.
Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Arūnas Bukantis posėdyje pabrėžė, kad šiuo metu sausra nustatoma matuojant temperatūrą ir kritulių kiekį, nors yra kokybiškesnių ir tikslesnių metodų.
Anot jo, pažangesni metodai Lietuvoje netaikomi, dėl to esą sunku įvertinti ir sausros daromą žalą.
„Nematuojame ne tik dirvožemio drėgmės, nematuojame daug ko – ypatingai augalų būklės, augalų derliaus prieaugio. Ir atsiranda tokios kliūtys, kaip įvertinti žalą. Eilinį kartą per sausrą pradedame spėlioti, kokia bus žala“, – parlamentarams sakė A. Bukantis.
Mokslininkas taip pat akcentavo, jog Lietuvoje nebesudaromos agrometeorologinės prognozės visai šalies teritorijai, kurios apimtų ir galimas derliaus prognozes. Tokie matavimai, pasak jo, būtini žemės ūkio produkcijos strateginiam planavimui.
„Norint pasirengti kažkokiems netikėtumams, kurie neišvengiamai ištiks rudenį, reikėtų žinoti, koks yra galimas derlius. Jį galima prognozuoti labai tiksliai“, – teigė A. Bukantis.
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gediminas Vaičionis teigė, kad kol vieninga sausros nustatymo metodika nesuformuota, reiktų skelbti valstybės lygio ekstremalią situaciją.
Savivaldybių atstovo teigimu, pagal įstatymus tą galima daryti, jei ekstremalioji padėtis paskelbta bent 3 savivaldybėse, kurių jau yra 12.
Žemės ūkio ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius savo ruožtu informavo apie kitą savaitę suplanuotą ministerijos, mokslininkų ir LHMT susitikime, kuriame bus aptariama, kokius objektyvius sausros nustatymo rodiklius būtų galima įvesti.
LHMT duomenimis, pirmąkart sausra fiksuota gegužės 9 dieną ir nuo tada tik intensyvėjo.
Šiuo metu ekstremalioji situacija dėl sausros paskelbta 12 savivaldybių, tuo metu Nacionalinis krizių valdymo centras pirmadienio pakartotiniame posėdyje valstybės lygio ekstremalios situacijos nusprendė neskelbti.
Po centro susitikimo su Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir Valstybinės miškų urėdijos atstovais išplatintame Vyriausybės pranešime teigiama, kad pagal atnaujintas meteorologines prognozes padėtis šalyje stabilizavosi, trijuose rajonuose stichinė sausra baigėsi, sumažėjo aukščiausio miškų gaisro pavojaus apimtis.
