Pagal šį planą, pagrindinis instrumentas, kuris bus reikalingas gaunant nuolaidą, tai išmanusis telefonas.
Iki liepos 1 d bus sukurtas prekybininkų, kurie dalyvauja „vaučerių“ sistemoje, tinklas. Svarbu parodyti kokią dalį apyvartoje sudaro vietinė produkcija. Per gruodį tikimasi gauti leidimą iš Europos Komisijos diegti šią metodiką.
„Vasario mėn. bus kvietimas tokioms parduotuvėlėms steigtis ir plėstis. Taip tinklą išplėsime iki tiek, kad vartotojams būtų kuo patogiau. „Kad galėtum išeiti su pižama ir nueiti į parduotuvę“, – sakė žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.
Kita „vaučerinės“ sistemos pusės – bus parama ne tik vartotojams, bet ir tiekėjams bei prekybininkams ir gamintojams bus siūloma kooperuotis. Bei aišku, kaip žmonės, galės naudotis šią sistema.
„Techniškai reikės įsidiegti programėlę ir vartotojai galės gauti nuolaidas. Valstybė apie piliečius turi visus duomenis ir papildomai nieko įvedinėti nereikės“, – dėsto G. Surplys.
Kaimo verslo ir informacijos centro, kurio specialistai turės kurti maisto kuponams reikalingą aplikaciją (ją vartotojas turės parsisiųsti į išmanų telefoną) teigimu, sistema kainuos iki 20 tūkst. eurų. Kaip valstybė atsiskaitys su verslininkais – prekybininkais ir gamintojais, kurie tieks produktus, dar neaišku. Tačiau planuojama, kad viena iš būtinų sąlygų – asortimente turės būti kuo didesnis kiekis lietuviškų gaminių ir tai bus tikrinama.
Priminsime, kad vyriausybėje jau nuspręsta, kad ja galės naudotis visi gyventojai, kurie augina ikimokyklinio amžiaus vaikus. Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys teigė, kad tai bus e–vaučerių sistema. Asmuo per mėnesį galės įsigyti daugiausia 3 kuponus, vienas kuponas suteiks 20 proc. nuolaidą nuo „vaučerio“ vertės.
Maža prekybos vieta yra laikoma ta, kuri turi iki 10 darbuotojų ir iki 300 tūkst. Eur metinės apyvartos.
