„Lieka kiti keturi reikalavimai, mes ne tik stebime, bet yra tam tikrame procese planavimo „kas būtų jeigu būtų“. Bet gali kilti ir stichiškai protesto akcijos, nekordinuotos, kai patys ūkininkai organizuosis“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė I. Hofmanas.
„Protestas yra kraštutinė priemonė, o viskas sprendžiama galiausiai prie derybų stalo“, – pažymėjo jis.
I. Hofmanas aiškino, kad patvirtintas SND dydis buvo šiek tiek netikėtas, tačiau atitinkantis ūkininkų poreikius. Tačiau jis pripažino pasigendantis „judesio“ dėl kitų iškeltų žemdirbių klausimų.
„Dėl kitų klausimų didesnio judesnio pasigendame. Europos Komisija vieneriems metams atidėjo daugiamečių pievų klausimą, bet tai nereiškia, kad turi atsipalaiduoti tiek ūkininkai, tiek ministerija. Netruks metai praeiti, reikės iš esmės spręsti problemą ir sumažinti referencinį dydį, kad ateityje nebūtų problemos“, – sake LŽŪT pirmininkas.
„Kalbant apie pievas, šis klausimas labiausiai kybo ore. Šiokie tokie judesiai yra, bet ten smulkmenos dėl mėšlo tvarkymo, tai pieno sektoriaus problemos kol kas nesprendžiamos“, – tvirtino jis.
Galiausiai LŽŪT vadovas kalbėjo, kad dėl CO2 dedamosios ūkininkai pasitars ir vėliau informuos apie savo poziciją.
Ketvirtadienį Seimas priėmė Akcizų įstatymo projektą, pagal kurį SND apmokestinimas sumažinamas nuo 304 iki 13 eurų už toną. Tokį tarifą pasiūlė parlamentarai Andrius Palionis, Valius Ąžuolas ir Jonas Pinskus dar svarstymo stadijoje – parlamentas tam pritarė.
Vyriausybė siūlė taikyti 41 euro už toną tarifą, tačiau parlamentarai svarstymo stadijoje nubalsavo už dar mažesnį dydį.
13 Eur/t tarifą siūloma taikyti šildymui ir į dujų balionus pilstomoms SND, taip pat – kai šios dujos naudojamos kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms.
Aplinkos ministerija savo ruožtu buvo pasiūliusi 70,58 Eur/t tarifą. Ministerijos vertinimu, SND tarifas turėtų būti konkurencingas vadinamojo raudonojo dyzelino akcizui (72,07 Eur/t), kadangi abi kuro rūšys naudojamos tiek žemės ūkyje, tiek šildymui.
Vyriausybės siūlymu, SND akcizų tarifas turėtų susidėti iš pastoviosios dalies ir kintamos anglies dvideginio (CO2) dedamosios. Ją verslui siūloma pradėti taikyti nuo kitų metų liepos. Pokyčius nuo 2025 m. numatančius CO2 dedamąją parlamentas svarstys įprasta tvarka, pavasario sesijos metu.
Vis tik žemdirbiai po laužų deginimo akcijos ir po taikaus protesto Vilniuje šią savaitę tikino ketinantys imtis kito protesto žingsnio.
Matant besiplečiantį žemdirbių nusivylimą vangiais ir labiau į išsisukinėjimą panašiais ministerijų veiksmai, naujas protesto etapas turėtų būti masinis ir paliesti visą Lietuvą, teigiama antradienį išplatintame Lietuvos žemės ūkio tarybos pranešime.
ELTA primena, kad šiemet nuo sausio 1 d. įsigaliojo 304,1 Eur/t SND akcizas.
Aplinkos ministerijos iniciatyva Seimo priimtas naujas tarifas sukėlė didelį nepasitenkinimą. Sumažinti SND akcizą, be kita ko, reikalavo sausio 23–26 dienomis Vilniuje protestavę ūkininkai, degalinių tinklas „Jozita“ savo kasos čekiuose ėmė rašyti kritiką valdantiesiems.
Be to, sausio pradžioje Lietuvos verslo ir pramonininkų konfederacijos paragino Vyriausybę „atsakingai įvertinti neigiamą naujo reguliavimo poveikį“ konkurencingumui, šalyje įvedus gerokai aukštesnį SND akcizą nei regione. Dalis įmonių perėjo prie SND po 2022 m. Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, siekiant sumažinti tuomet itin išbrangusių gamtinių dujų vartojimą.
Latvija SND akcizo netaiko, Lenkijoje jis siekia 13 Eur/t, Vokietijoje – 45 Eur/t, Estijoje – 55 Eur/t.
Reaguodama į kritiką Vyriausybės kanceliarija registravo Akcizų įstatymo projektą, kuriame gyventojams bei verslui SND akcizas mažinamas iki 41 Eur/t.
SND taip pat naudojamas šildymui ir buityje tuose šalies regionuose, kuriuose neišplėtota gamtinių dujų infrastruktūra, pavyzdžiui, Skuode, Mažeikiuose. Prie 304 Eur/t akcizo dydžio ministerija siūlo pereiti palaipsniui, iki 2030 m.
