Gan neįprasta tik tai, kad net vidury žiemos avys kuo puikiausiai gulinėja sode – tai kiek šokiruoja, o kartais net piktina stebinčius tokį vaizdą. Pasirodo, kas įprasta Anglijoje, Lietuvoje gali atrodyti gan kiek šokiruojančiai. Beje, toks „Easy Care“ avių ūkis bene vienintelis Baltijos šalyse, o artimiausias bandai paįvairinti avinas ganosi Vokietijoje, rašoma pranešime.
„Sodyboje negaliu užsiauginti gėlių, viskas tuojau pat aptinkama ir suskanaujama. Sode surenkami obuoliai, mielai užkandžiaujama net kaštonais“, – šypteli sodybos šeimininkė Elena Bosovecienė. Būtent šios trumpavilnės atviliojo šeimą į Alytaus rajoną po emigracijos Londone.
„Londonas buvo geras, užgrūdinantis gyvenimo universitetas, tačiau dabar net nesinori galvoti apie gyvenimą didmiestyje, – atvirauja Elena. – Patys esame savo ūkio šeimininkai, galime planuoti darbus ir laisvalaikį. Pasimėgaujame ir atostogomis, viską stengiamės spėti“.
Daugiau kaip 10 ha plotą užimančiame Elenos ir Grigorijaus ūkyje jau ganosi visa trumpavilnių banda, o pirmąsias keliasdešimt avelių ir pora baronų šeima 2013-aisiais parsivežė iš Velso.
„Dar dirbdami užsienyje pamatėme šias avis, pasidomėjome, paskaitėme ir supratome, kad jau žinome, ko norime“, – apie ūkio atsiradimo pradžią pasakoja Elena.
Angliškos „Easy Care“ avys – puiki alternatyva tiems, kurie neturi galimybių auginti stambių galvijų. Be to, jų ir mėsos kokybė puiki. Net išrankiausi valgytojai paragavę nustemba, kad ši aviena neturi lajaus kvapo. Ypatingo skonio ėrienos plovu Bosovecų sodyboje pavaišinami draugai, kartais pradžiuginami ir netikėti svečiai.
Pasak ūkininkės, jau pavadinimas sufleruoja, kad šios avys yra nereiklios, be to jos atsparios ligoms. Vasarą avys ganosi visiškai natūraliose pievose, kur gali paskabyti ir savaime augančių medžių ar krūmų šakelių.
Šioms avims nereikia tvartų, žiemą joms užtenka nuo vėjų apsaugotos pašiūrės, nes joms nepatinka ir krituliai, neišrankios trumpavilnės ir maistui.
Kad ir kokios nereiklios būtų, visgi jomis pasirūpinti vis tik reikia: žiemą maistą jos gauna iš šeimininkų rankų. Taip pat svarbu avis laiku nukirminti, prižiūrėti kanopėles, apsaugoti nuo plėšrūnų – mažiems ėriukams pavojingi net barsukai.
„Šios veislės avių ir charakteris toks, kad vienai aviai nuklydus, ar atsiskyrus nuo bandos – kitos neseka iš paskos, kaip nutinka su kitų veislių avimis. Kartais vartus paliekame atidarytus ir jei kokia smalsesnė avis pro juos išeina, net nespėjus pastebėti, pati ir sugrįžta – ieškoti neprireikia. Be to, jos ramios“, – mini Elena.
Nors sakoma, kad avis pamaitins ir aprengs, vilnos iš jų neprisiruoši. Tačiau pasak ūkio šeimininkų, tai tik palengvina avelių priežiūrą ir auginimą – jų nereikia kirpti. Perspektyvos avininkystei Lietuvoje tikrai yra. Ir iš avininkystės galima pragyventi.
„Visur galima užsidirbi – reikia tik noro“, – šypsosi Elena Bosovecienė, pakeitusi viešbučio pamainos vadovės poziciją į avių augintojos. Kitiems avių augintojams ji pataria nebijoti pokyčių.
