Protestui data pasirinkta dėl Belgijoje vykstančios Vadovų Tarybos. Akciją rengia Lietuvos žemės ūkio taryba.

„Tikimės, kad prie mūsų prisijungs prancūzai, belgai, vokiečiai. Bent 30 žmonių iš kitų ES šalių. Lietuvių bus 175. Galbūt dar prisijungs vietoje gyvenantys tautiečiai. Mes protestuosime nuo 11 val. mūsų laiku ir apie 13 val. persidengs su belgais, kurie taip pat protestuos“, – aiškina Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas ir sako, kad tai palaikymas mūsų Prezidentui, kuris derėsis dėl naujo finansinio laikotarpio.

Jis sako, kad belgai reikalauja didesnio ES biudžeto ir didesnes šalių įmokas. Lietuviai reikalauja kitokio perskirstymo. Principinės pozicijos sutampa.

I. Jankauskas sako, kad pagrindinis reikalavimas, jog nuo 2021 m. išmokos būtų lygios ES vidurkiui.

„Mūsų tikslas suvienyti žemdirbius ir tokie renginiai tam padeda. Mes tuo pačiu kolegoms Europoje parodome, kad esame nusiteikę labai rimtai. Kai pateikėme prašymą skirti protestui vietą, mums buvo leista protestuoti atskirai nuo belgų, kad nepaskęstume jų jūroje ir būtume matomi. Tai bus vienijantis renginys, svarbus ne tik mums, bet ir kitoms šalims. Visų tikslas suvienodinti visas ES ūkininkavimo sąlygas. Ne tik išmokas. Atskirose valstybėse veiklą reglamentuojantys teisės aktai gana ženkliai skiriasi“, – aiškina I. Jankauskas.

Jis sako, kad puikiai pavyko ir vadinama „Žaliųjų kryžių“ akcija bei paskui sekęs traktorių maršas po Lietuvos miestus, kuriame, organizatorių vertinimu, dalyvavo apie 5 tūkst. žmonių.

„Šios akcijos parodė, kad ūkininkai gali būti vieningi ir sustabdė nemotyvuotą mokesčių didinimą. Skaičiavome, kad jei būtų įgyvendinti visi mokesčių didinimo planai, vienam hektarui mokestinė našta būtų padidėjusi 32 eurais per metus. Žinant dabartines ūkininkavimo sąlygas tai reikšminga suma. Dabar ūkininkai klausia, kas toliau. Todėl per pusantros savaitės surinkti 170 ūkininkų nebuvo sunku“, – aiškina I. Jankauskas ir tikina, kad protesto akcijos didės ir stiprės. Jau planuojamos ir kitos akcijos, nes žemdirbiai nepatenkinti tuo, kaip bendraujama su žemdirbiais ir visa kita visuomene.

Į akciją ūkininkai skris, nes paskaičiavo, kad važiuoti keliais autobusais ir keletą kartų nakvoti brangiau nei nuskristi vienai nakčiai ir tiesiai po protesto traukti į oro uostą. Kelionę finansavo patys ūkininkai.

Kaip teigiama pranešime spaudai, Baltijos šalių ūkininkai vasario 20 dieną susirinks Briuselyje prieš neeilinį Europos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimą, kad susitartų dėl ES 2021-20217 metų daugiametės finansinės programos (DFP).

Nurodoma, kad nors Baltijos šalių ūkininkai gauna mažiausias tiesiogines išmokas ES, jų gamybos išlaidos yra didesnės nei ES vidurkis – atitinkamai 129 proc. Estijoje, 112 proc. – Lietuvoje ir 113 proc. Latvijoje.

Pranešime teigiama, kad nuo 2013 metų Baltijos šalių ūkininkai gauna ne daugiau kaip 54-60 proc. Europos vidurkio tiesioginių išmokų.

Baltijos šalių ūkininkai taip pat yra susirūpinę, kad augančios ES ekologinio susitarimo ir klimato neutralumo tikslo ambicijos nėra suderintos su tinkamu BŽŪP finansavimu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (84)