Ar reikia Lietuvai žemės ūkio? Tokį provokuojantį klausimą lyg pirštinę meta penktadienį suvažiavimą rengiantys žemdirbiai. Jie tvirtina, kad atsidūrė kritiškiausioje situacijoje per visą Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį.
© Reuters/Scanpix

Užsimenama, kad jei valdžia nereaguos į parengtą ilgą vienuolikos punktų suvažiavimo rezoliuciją, sostinės link gali pajudėti žemdirbių sunkioji technika. Žemdirbiai tvirtina, kad žemės ūkio sektorius jau keletą metų iš eilės ritasi žemyn.

Nenori būti išlaikytiniais

Jei už žemės ūkio produkciją būtų mokama sąžininga, gamybos kaštus padengianti kaina, ūkininkams nereikėtų ir paramos - tvirtina žemdirbius į visuotinį suvažiavimą Jonavoje sukvietusios Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS), Žemės ūkio bendrovių, Grūdų augintojų ir Pieno gamintojų asociacijos ir Šeimos ūkininkų sąjunga.

Į suvažiavimą žada atvykti apie 3000 dalyvių.

Siekiama pabrėžti, kad žemdirbiai nėra valstybės išlaikytiniai ar tie, kurie gyvena kitų sąskaita. Tačiau brangstančios paslaugos, padidėję mokesčiai, nelygios ūkininkavimo sąlygos, palyginti su kitų Europos Sąjungos šalių ūkininkais, juos varo į dar didesnę neviltį.

Pastebima, kad grūdų, pieno žaliavos supirkimo kainos krenta, o investicinės ES paramos krepšelis beveik išsekęs, nors iki finansinio laikotarpio pabaigos dar likę keletas metų. Pernai rudens liūtys permerkė laukus, todėl nepavyko nuimti kone trečdalio derliaus. Žiemkenčių laukuose daug kur tyvuliuoja ežerėliai.

Parengtoje suvažiavimo rezoliucijoje reikalaujama nedelsiant inicijuoti diskusijas dėl Lietuvos žemės ūkio sektoriaus ateities, parengti trumpalaikę bei ilgalaikę šalies žemės ūkio sektoriaus strategijas, deramai įvertinant sektoriaus indėlį į visos šalies ekonomiką ir sugrąžinti jam deramą įvaizdį mūsų visuomenėje.

Ar turime maisto nepriklausomybę

Žemdirbiai tvirtina, kad žemės ūkio sektorius jau keletą metų iš eilės ritasi žemyn.

„Prezidentė kalba apie karinį, energetinį saugumą, o maisto nepriklausomybę turime? Karvių skaičius mažėja, dalį pieno jau atsivežame. Anksčiau auginome per 3 milijonus kiaulių, o dabar pusę reikalingo kiekio kiaulienos įsivežame, nuostolius didina kiaulių maras. Linų nebeliko, cukrinių runkelių laukia toks pat likimas. Tikrai kyla klausimas, ar Lietuvoje dar reikia žemės ūkio?“ – problemas DELFI vardijo Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis.

Jonas Vilionis
Jonas Vilionis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovo Jono Talmanto įsitikinimu, žemės ūkio situacija dabar pati kritiškiausia per visus atkurtos nepriklausomos Lietuvos metus.

„Ne visi ūkininkai po šių metų sugebės atsigauti. Per 27-erius metus nebuvo tokios sudėtingos situacijos. Dėl lietaus dar užpernai ne visi nuėmė derlių, pernai buvo dar blogiau. Supirkimo kainos pastaruosius penkerius metus sumažėjo net 43 proc. O dabar stipriai pakelti „Sodros“ įmokas, akcizą kurui, pelno mokestį tikrai nėra tinkamas laikas“, – dėstė jis.

Po ilgo darbo tapo „blogiukais“

Pasak J. Talmanto vadovo, ūkininkas labai pelningais metais turi užsiauginti „lašinius“, kad galėtų išgyventi, kai 2–3 metai būna prasti. O dabar tokias atsargas piniginėje esą sutirpdys mokesčiai.

„Reikia suprasti mūsų sektoriaus specifiką. Kitose ES šalyse yra tokia praktika: jei diegi inovacijas ir vykdai plėtrą, pelno mokesčio nemoki. Mūsų ilgesnį laiką dirbantys ūkininkai turi po 35–37 proc. nuosavos žemės. Esame priversti plėstis ir pirkti žemę. Dabar tam skiriame beveik visus savo pinigus, imame paskolas, kurių palūkanos 10–15 metų guls ant sprando. Jei nereikėtų pirkti žemės, galėtume sumokėti ir didesnį pelno mokestį“, – kalbėjo ūkininkas.

J. Talmantas pabrėžė, kad šis suvažiavimas vyksta išskirtinėmis aplinkybėmis – visuomenė priešinama su žemdirbiais, kai kurie valdžios atstovai juos žemina.

„Matome, kad visi reikalai krypsta į blogą pusę. Tiek priekaištų dar nesame girdėję. Skrieja kaltinimai, kad neva esame veltėdžiai, išlaikytiniai ir pan. Todėl ir svarstome, gal reikia baigti ūkininkauti, o maistą vežtis iš kitų šalių? Žemdirbiai labai įpykę: prieš 27-erius metus pradėję kurtis plynuose laukuose dirbo dieną naktį, kol sustiprėjo, o dabar tapo „blogiukais“. Kviečiame visus bent 3 mėnesius paūkininkauti – pamelžti karves, pašerti kiaules, pasėti javus, juos prižiūrėti. Pamatysite, ar čia taip lengva“,– ūkininkų skaudulius liejo jis.

Suvažiavimo organizatoriai viliasi, kad valdžia išgirs ūkininkų pagalbos šauksmą. Kitu atveju jie žada nenusileisti.

„Tai gali būti visai legalios akcijos. Pavyzdžiui, išvažiuosime traktoriais į kelius ir mažu greičiu pajudėsime Vilniaus link“, – svarstė J. Talmantas.

Ūkininkai įspėja apie kritišką situaciją
© DELFI / Andrius Ufartas

Situacija įtempta

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys svarstė, kad toks skambus suvažiavimo pavadinimas – iš dalies žemdirbių emocijų išraiška. Tačiau jis pripažino, kad dabar žemės ūkio padėtis – įtempta.

„Ir pasauliniu mastu matome, kad grūdų supirkimo kainos yra žemiausiame lygyje per pastaruosius septynerius metus. Pieno sektorius irgi turi problemų, žaliavos kainų kilstelėjimas buvo, bet nepasiekė tų aukštumų, kurios buvo 2013-ųjų pabaigoje.

Nežinia, kaip Europos Komisija pasielgs su sandėliuose sukauptu didžiuliu pieno miltelių kiekiu. Nuogąstaujama, kad gali būti nauja krizė. Šiuose esminiuose žemės ūkio sektoriuose situacija tikrai nedėkinga. Dėl blogų gamtinių sąlygų kenčia ir kitų ES šalių ūkininkai“, – DELFI dėstė A. Gapšys.

Jis pastebėjo, kad turėtume kalbėti ne tik apie kritinę žemės ūkio situaciją, bet ir apie mūsų žemdirbių savivaldos problemas.

„Štai, Žemės ūkio rūmai jau treti metai neturi vadovo. Tai valdymo krizės apraiška. Pieno gamintojams trūksta organizuotumo, kad jungtųsi į kooperatyvus, rastų bendra kalbą su perdirbėjais. Dabar jie kaip maži paukščiukai žiūri į Vyriausybę, kad ji duotų pinigų. Iš tikrųjų reikia veikti kitame lygyje“, – kritikavo A. Gapšys.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto rinkotyros ekspertas nesutinka, kad žemdirbiams būtų klijuojama išlaikytinių etiketė. Žemės ūkyje dirba apie 4 proc. gyventojų, o sukuriama apie 3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Žemės ūkis, matyt, geriausiai atlaikė 2008 metų krizę.

„Nepamirškime, kad apsirūpinimas maistu – viena svarbiausių valstybės funkcijų, kurią atlieka mūsų žemdirbiai. Aišku, ūkininkai, kaip ir visi kiti, turi mokėti mokesčius. Kitas klausimas – kokio dydžio jie turi būti“, – pridūrė A. Gapšys.

Lietuvos ūkių skaičiai, ŽŪIKVC informacija
Lietuvos ūkių skaičiai, ŽŪIKVC informacija
© Statistikos departamento nuotr.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

DELFI Agro eksperimentas: ar įmanoma provincijoje susirasti darbą daugiau nei už minimumą (223)

Vasaros sezonu norintys užsidirbti moksleiviai ar studentai dažnai traukia į užsienio šalis,...

Kaip „AgroBalt“ atrodo valstybių stendai ir kuris didžiausias (1)

„AgroBalt“ tradicinė ir viena iš didžiausių žemės ūkiui skirtų parodų, kurie po kelerių...

„AgroBalt“ parodoje nauja lietuviška žirgų veislė, bet vieno tradicinio gyvūno nėra (7)

Tradicinėje „Agrobalt“ parodoje, skirtoje žemės ūkiui, vienas paviljonas skirtas gyvūnams.

Prasidėjo „AgroBalt 2018“ (5)

Prasideda viena didžiausių ir reikšmingiausių Baltijos regione tarptautinių žemės ūkio ir...

Kaimą prie Raseinių nusiaubė kruša (45)

Netoli Raseinių esantį Sujainių kaimą šį rytą nusiaubė stichinė nelaimė – kruša ir...

Top naujienos

Orai: paskutinis gegužės savaitgalis bus pasakiškas (6)

Gegužė jau į pabaigą, o vasariška šiluma vis neatslūgsta. Artimiausiomis dienomis situacija...

Kas penktas suaugęs susiduria su dažnai nepastebima problema: įprastas sutrikimas – daugybės ligų priežastis (39)

Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos ( PSO ) duomenimis, bent 1 iš 5 suaugusiųjų vargina...

DELFI Agro eksperimentas: ar įmanoma provincijoje susirasti darbą daugiau nei už minimumą (223)

Vasaros sezonu norintys užsidirbti moksleiviai ar studentai dažnai traukia į užsienio šalis,...

Audringos abiturientų naktys: išnuomoti viešbučiai, pribloškiančios suknelės ir alkoholio paieškų maršrutai (193)

Vieni paskutines mokyklines šventes švenčia pompastiškai, kiti – kukliai, o treti traukia į...

Bičiuliui siųstas šakotis sugrįžo virtęs trupiniais (29)

Vilnietis Artūras susidūrė su kuriozine situacija – dar kovo mėnesį draugui išsiųstas...

Geriausios Lietuvos gimnazijos abiturientai pademonstravo paskutinio skambučio įvaizdžius (118)

Ketvirtadienio popietę paskutinio skambučio šventė vyko ir geriausia Lietuvos mokykla šįmet vėl...

Žinomų žmonių automobiliai turi vardus ir atspindi jų gyvenimo įpročius (23)

Ketvirtadienio vakarą žinomus žmones buvo galima sutikti ir automobilių švaros centro „Ainava"...

Legendinio ansamblio „Lietuva“ repeticija: ant scenos to niekada nepamatysite

Stebint repetuojančius valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ choristus ir...

Išskirtinė galimybė pasidairyti viename prabangiausių Vilniaus viešbučių: pamatykite, kur ilsisi elitas (29)

Sostinės centre duris svečiams atvėrė atsinaujinęs „ Radisson Blu Astorija “. Specialaus...

Žalgiriečių nusiteikimu nepatenkintas Jasikevičius: esi krepšininkas ir už tai gauni pinigus (14)

Kauno „Žalgiris“ Betsafe- LKL čempionato ketvirtfinalio serijos iki trijų pergalių...