aA
Lietuvos žemės ūkio taryba, vienijanti stambiuosius ūkius jungiančias organizacijas, atviru laišku kreipėsi į Prezidentą, Premjerą ir Seimą prašydami pagaliau aiškiai pasakyti, kas laukia mūsų ūkių, kokie bus įsipareigojimai ir kokie nauji mokesčiai bei veiklos ribojimai ir kada bus įvesti.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Lietuvos žemės ūkio sektorius yra atsakingas už beveik pusės šalies teritorijos apgyvendinimą ir tvarkymą. Regionų, gerokai nutolusių nuo pagrindinių urbanistinių centrų ir menkai pasiekiamų visuomeniniu transportu, bendruomenės kitų pajamų šaltinių, nei pajamos už pagamintą žemės ūkio produkciją, praktiškai neturi, rašoma laiške.

Tai tapo ypatingai aktualu iš kaimo vietovių sparčiai traukiantis viešųjų įstaigų infrastruktūrai ir privačiam verslui paliekant provinciją. Todėl Lietuvos kaime vystomas žemės ūkio verslas yra vienas iš šalies ekonominio bei teritorinio saugumo ir vientisumo garantų.

Deja, tenka konstatuoti, kad labai retai iš valdžios pareigūnų lūpų pasigirsta paskatos, skirtos žemės ūkio verslo iniciatyvoms.

Sąnaudų mažinimas ir efektyvesnis turimų resursų panaudojimas yra pagrindinis kiekvieno šiuolaikinio ūkio subjekto tikslas. Tai priemonės, įgalinančios išlikti konkurencingais rinkoje. Tai prisideda prie klimato kaitos mažinimo.

Dėl klimato sistemos sudėtingumo ir kompleksiškumo daugėja ekstremalių meteorologinių reiškinių. Tris metus iš eilės dirbęs ekstremaliomis sąlygomis, žemės ūkis aiškiai pajuto jų ekonomines pasekmes.

Tenka apgailestauti, kad LR Seimo Kaimo reikalų komitete, atstovaujančiame žemės ūkio sektoriui, kurį bene labiausiai užgrius su klimato kaitos mažinimu susijusių iššūkių našta (ypač gyvulininkystę), Paryžiaus susitarimas net nebuvo svarstytas, o plenarinio posėdžio metu priimtas per nepilną minutę. Mums, prieš pradedant nacionalinį ratifikavimo procesą, buvo svarbu žinoti būsimus įsipareigojimus ir būti tikriems, kad galėsime laiku įvykdyti prievoles. Atsakymo į šį klausimą negavome.

Pagal Aplinkos ministerijos pritartą azoto ir fosforo išmetimo į Baltijos jūrą veiksmų planą, Lietuva įsipareigojo sumažinti azoto ir fosforo išmetimus panašiai tiek pat, kiek Latvija, Estija, Suomija ir Danija kartu sudėjus. Akivaizdu, kad dėl tokių nepamatuotų ambicijų įgyvendinimo problemų Lietuvos vardas minimas ne geriausiame kontekste ir įsipareigojimų naštą yra bandoma perkelti gamybininkams.

Tam, kad aprūpintų maisto pramonę žaliava, o žmones – darbu, žemės ūkiui tenka ir ateityje teks gaminti daugiau, sunaudojant mažiau išteklių. Tik efektyvios gamybos dėka yra mažinamas šiltnamio dujų kiekis, tenkantis pagamintos žemės ūkio produkcijos vienetui. Šia linkme krypsta ir ekspertų siūlomos priemonės žemės ūkio poveikiui klimato kaitai mažinti: našumą ir efektyvumą didinančios išmaniosios augalininkystės ir gyvulininkystės technologijos, subalansuotos sėjomainos, ūkių biojėgainės ir t. t. Visa tai įgyvendinama ir bus įgyvendinama ateityje daugumoje modernių, profesionalių žemės ūkio įmonių ir ūkininkų ūkių. Tam reikalingos didelės investicijos, būtina akademinės visuomenės pagalba.

Kaip ir numatyta Paryžiaus susitarime, tai turi būti atlikta įgyvendinant klimato kaitos mažinimo priemones tokiu būdu, kad nekiltų grėsmė maisto gamybai ir toms priemonėms būtų užtikrintas finansavimas. Deja, daroma priešingai.

Lietuvos žemės ūkio taryba pažymi, kad toliau kartojama karti patirtis, kai žemės ūkio produkcijos gamintojams taikomi nacionaliniai neadekvatūs tikslui, sugriežtinti reikalavimai, apeliuojant į aukščiau minėtus ir kitus susitarimus bei nacionalinio biudžeto formavimo aspektus. Tai Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintos Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklės, Aplinkos ministerijos teikiamas Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas, griežtinamas vandens naudojimas žemės ūkyje, nesamų komunalinių atliekų apmokestinimas, žemės ūkio technikos apmokestinimas taršos mokesčiu, nesuvokiamai iki 4 kartų padidėjusios administracinės baudos už vienokius ar kitokius nusižengimus, kainų disbalansas ir kt. To pasekmė - pieninių karvių skaičiaus nuo 272645 vnt. 2017 metais sumažėjimas iki 257297 vnt. 2018 metais, o šiuo metu jų jau 251263 vnt. Vien per šių metų liepą išparduota svetur 2300 vnt. Mažiau melžiama ir pieno.

Didelis vaidmuo skatinant draugiškesnius aplinkai gamybos metodus tenka Bendrajai žemės ūkio politikai. 2013 m. vasario 7-8 d. Europos vadovų Taryboje buvo užtikrinta, kad išmokos 2020 m. Lietuvos žemdirbiams neturi būti mažesnės negu 196 eur/ha. Nors akivaizdu, kad pagal dabartinius ES asignavimus, jos bus 20 eur/ha mažesnės ir tesieks 176 eur/ha, veiksmai dėl atitinkamos 2020 m. ES biudžeto korekcijos dar nepradėti. Iki šiol nekeliamas klausimas, kodėl už aplinkai ir klimatui naudingą veiklą Lietuvos žemdirbiams mokamos 30 proc. mažesnės už ES vidurkį žalinimo išmokos.

Ne besaikis ir nemotyvuotas žemės ūkio gamybos suvaržymas, baudos, o tausių ir inovatyvių metodų diegimo skatinimas, konsultavimas ir gamybos plėtra yra tas kelias, kuriuo eidami galime kartu siekti gerovės Lietuvoje.

Žemės ūkis – tai ne levandų laukas ir negali būti pagal pavienius skundus ar pageidavimus priimamos griežtinimo ar kitos gamybą varžančios neproporcingos priemonės. Pasekmes mes jaučiame dabar, o ateityje jos dar gilės ir dar labiau pasireikš nedarbu, socialine atskirtimi, skurdu ir kt. Atrodo, turėtų skambėti visų, ne tik žemdirbių, pavojaus varpai. Bet taip nėra.

Prašome tam Jūsų dėmesio ir atidos bei sprendimų, varžančių gamybą, sutramdymo bei atitinkamos finansinės paramos, o ne jos panaikinimo. Mes pritartume Jūsų iniciatyvai įteisinti, kad tiesioginės išmokos būtų nemokamos ir akcizo lengvata gazoliams (vadovaujantis LR akcizų įstatymo 37 straipsnio 3 dalimi) būtų netaikoma fiziniams ar juridiniams asmenims arba fizinių ar juridinių asmenų grupėms, kurie negarantuoja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede išvardintų produktų tiekimų, tuo neužtikrindami vartotojams priimtinų tiekiamos produkcijos kainų bei racionalaus gamybos veiksnių, ypač darbo jėgos, panaudojimo.

Biurokratija, išlaikoma iš mokesčių mokėtojų pinigų, turi tarnauti mokesčius mokantiems žmonėms, įsiklausyti į juos.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
4.2500

Ugniagesiai gelbėjo avelę (1)

Gana neįprasto pagalbos prašymo sulaukė Panevėžio rajono ugniagesiai pirmadienio vakarą.

Kinijoje maras išguldė kiaules, bet šalis tikina atsitiesianti (2)

Kinijos – didžiausios pasaulyje kiaulienos tiekėjos ir vartotojos – kiaulių skaičiaus...

Seimo nariai žada paspartinti žemės grąžinimą (2)

Šiemet Lietuvoje nepavyks baigti žemės grąžinimo reformos. Nacionalinė žemės tarnyba ( NŽT...

Kiek produktų pardavimui bus galima pagaminti savo virtuvėje (8)

Patvirtinti supaprastinti reikalavimai maisto tvarkymo subjektams, maistą gaminantiems mažais...

Ūkininkas – trumpas keleto „Gyvulių ūkio“ sąvokų ir stereotipų paaiškinimas (64)

Tenka konstatuoti, kad mes, ūkininkai, pralaimime informacinį „karą“, visais frontais, turbūt...

Top naujienos

Pranckiečio testas valdančiajai koalicijai: susiklostė ypatingos sąlygos balsuoti papildyta 12:10 val.  (268)

Antradienį paaiškės, ar valdantieji turi bent 71 balsą išspręsti nepasitikėjimo Seimo...

2020 metų biudžetas: platesnio NT mokesčio kol kas nebus papildyta (96)

Antradienį Seimas plenariniame posėdyje priėmė svarstyti finansų ministro Viliaus Šapokos...

Šimonytė – apie biudžetą: kažkuria prasme tai yra skandalinga (149)

Seime pateikiant kitų metų biudžetą opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių...

Lemiamas Pranckiečio ir valdančiųjų susirėmimas: darbotvarkė patvirtinta (44)

Seimo antradienio posėdyje bus rengiamas pakartotinis balsavimas dėl Seimo pirmininko Viktoro...

Kultūros ministras: planai pertvarkyti Cvirkos aikštę nesuderinti su paveldosaugininkais

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas sako, kad Vilniaus valdžios planai pertvarkyti Petro...

Prie Norvegijos krantų dreifuojantis Rusijos ledlaužis pasiuntė nelaimės signalą papildyta 12.02 (98)

Rusijos ledlaužis „Tor“, esantis netoli Norvegijos krantų, pasiuntė nelaimės signalą ir...

Vertingiausia sutartis Lietuvos istorijoje: rankomis trina ir „Pacers“, ir patys Saboniai (74)

Indianos „Pacers“ klubas patvirtino, kad ilgam pratęsė sutartį su 23-ejų metų 211 cm ūgio...

Gyvai / DELFI Premjera. Gimtadienį švenčiantis Donatas Montvydas – apie įsimintiniausius gyvenimo įvykius

Antradienį 12 val. laidoje DELFI Premjera - dar vienas pirmas kartas! Studijoje lankysis...

Pamirškite močiučių patarimus – ekspertė paaiškino, kodėl „namudinė“ kosmetika labiau kenkia nei padeda (22)

Vardan to grožio, visos pasidarėme labai kūrybingos. Bet... jeigu mokame skaniai pagaminti košę,...