aA
Šviežia, skanu ir kokybiška – tai trys dažniausiai gyventojų įvardijami žodžiai apie lietuviškuose ūkiuose išauginimas daržoves, vaisius, uogas ar grūdus. Gyventojų nuomone, savo kokybe Lietuvoje užauginta produkcija lenkia ne tik Rusijos ar Lenkijos produktus, bet ir Ispanijos bei Suomijos, tačiau yra ir brangesnė, rodo Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) užsakymu atliktas tyrimas.
Tyrimas: gyventojai vertina lietuviškų ūkių produkcijos kokybę, bet mano, kad ji – brangi
© Shutterstock

„Lietuvos gyventojai šalies ūkininkų išaugintą produkciją vertina žymiai geriau nei kitų šalių. Absoliuti dauguma gyventojų yra įsitikinę, kad Lietuvoje užsauginti produktai yra saugūs vartoti, turi daugiau vitaminų ir mineralų, užauginti naudojant mažiau cheminių apsaugos produktų ar trąšų, nei kitose šalyse. Tiesa, nors kokybė vertinama labai aukštai, vietinė produkcija turi „brangios“ produkcijos etiketę: lietuviai mano, kad Lietuvoje išauginta produkcija yra netgi brangesnė nei suomiška“, – tyrimo rezultatus komentuoja LAAA vadovė Zita Varanavičienė, rašoma pranešime.

Svarbiausia – kaina, išvaizda ir lietuviškumas

Kaip rodo tyrimas, trys svarbiausi kriterijai perkant daržoves, vaisius ir kruopas savo šeimai yra kaina (ji svarbi 72 proc. respondentų), graži, sveika išvaizda (58 proc.) ir tai, kad produktai būtų užauginti Lietuvoje (52 proc.).

Pavyzdžiui, rinkdamies tarp vienodos kainos obuolių, net 67 proc. gyventojų rinktųsi užaugintus Lietuvoje. O kovo mėnesį rinkdamiesi pomidorus gyventojai taip pat būtų labiau linkę rinktis lietuviškus, o ne ispaniškus, nors, atrodo, sąlygos jiems užauginti mūsų šalyje – ne tokios palankios. Be to, kas trečias šalies gyventojas yra linkęs sumokėti brangiau už Lietuvos ūkiuose užaugintus produktus.

Lietuviška produktų kilmė itin svarbi vyresnio amžiaus gyventojams. Tuo tarpu jaunimas dažnai minėjo, kad renkantis vaisius ir daržoves jiems taip pat svarbu, kad jų graži išvaizda, kad būtų sunokę, švarūs – nuplauti.

„Iš tyrimo matome, kad žmonėms gera išvaizda yra svarbi. Jie labiau būtų linkę rinktis plautas morkas, nei neplautas, tvirtas braškes, nei turinčias paminkštėjusių vietų ir galinčias per artimiausią dieną sugesti. Tai rodo lūkestį, kad ūkininkai siūlytų sveikus, gražiai atrodančius produktus, tik tuo pačiu jie turi būti ir natūralios išvaizdžos – skirtingų dydžių morkos ir įvairesni obuoliai vartotojui yra geriau nei identiško dydžio su blizgia žievele“, – tyrimo duomenis komentavo Z. Varanavičienė.

Tyrimas: gyventojai vertina lietuviškų ūkių produkcijos kokybę, bet mano, kad ji – brangi
© DELFI / Andrius Ufartas

Efektyvumas galėtų didėti

Nors Lietuvos ūkių produkciją gyventojai mėgsta ir renkasi, retas jų mano, kad šalies ūkininkai dirba itin efektyviai.

„Iš tiesų, turėtume skatinti tvarų ūkininkavimo būdą. Tvariu yra laikomas toks, kuris gali užtikrinti saugų maistą už prieinamą kainą, tausojant gamtos resursus ir išlaikant veiklos pelningumą. Tai yra tam tikras ekonominių, socialinių ir gamtosauginių interesų suderinimas ir tą padaryti ūkiai gali naudodamiesi technologijomis, remdamiesi mokslu ir taikydami tikslinio ūkinikavimo metodus – remiantis dirvožemių tyrimais tręštų, naudotų apsaugos produktus tik tokius, kokių reikia, tiek, kiek reikia, ir taip, kaip reikia. Įperkamos produkcijos auginimas ir efektyvus ūkininkavimas yra naudingas visomis prasmėmis“, – įsitikinusi Z. Varanavičienė.

Ji priduria, kad ekologinis ūkininkavimas ne būtinai yra tvarus. Pavyzdžiui, ekologiniuose ūkiuose vienam išaugintam maisto kilogramui yra išmetama daugiau C02 teršalų, taip pat, jeigu derlius mažas ir dėl to nėra nuimamas, švaistomas dirbamos žemės plotas, ir t.t.

Didžiausios pirkėjų baimės – kiek jos pagrįstos?

Kaip rodo tyrimo rezultatai, kad daugiau nei pusė – 54 proc. – gyventojų supranta, jog norint efektyviai ūkininkauti, augalų tręšimas ir purškimas yra būtini. Dauguma taip pat mano, kad nėra nieko blogo augalus tręšti tiek, kiek leidžia mokslo nustatytos normos ir patvirtinti naudojimo reglamentai – nes tai yra augalų maistas ir vaistai.

Tiesa, nors ir supranta efektyvumo būtinybę, vartotojai turi ir tam tikrų baimių. Labiausiai vartotojai baiminasi pesticidų, nitratų ir cheminių trąšų likučių produktuose, taip pat genetiškai modifikuotų sėklų naudojimo ir nokimą skatinančių preparatų.

„Dauguma šių gyventojų baimių yra be pagrindo. ES taikomi patys griežčiausi visame pasaulyje augalų apsaugos produktų vertinimo ir tiekimo rinkai reikalavimai, o ES ūkiuose auginama produkcija yra saugi vartotojui“, – sako Z. Varanavičienė.

Ji cituoja naujausius Europos maisto saugos agentūros (EFSA) pesticidų stebėsenos programos duomenis. Pagal šią programą visose ES šalyse, taip pat Islandijoje ir Norvegijoje, buvo paimta daugiau nei 96 tūkst. ėminių iš įvairių auginamų produktų ir nustatyta, kad 96,1 proc. produktų yra saugūs – juose pesticidų likučiai neviršijo nustatytų normų.

Palyginimui, iš trečiųjų šalių importuojamų maisto produktų tyrimų rezultatai yra žymiai prastesni. Virš 15 proc. mėginių viršijančių didžiausią leistinąją koncentraciją nustatyta produktuose iš Laoso, Malaizijos, Ganos, Ugandos, Vietnamo, Pakistano, Tailando ir Kambodžos. Absoliutus anti-lyderis yra čili pipirai iš Vietnamo (67 % ėminių užteršti).

„Dar labiau galime didžiuotis Lietuvos ūkiais, kurių užauginta produkcija yra dar saugesnė. Kaip rodo europinis tyrimas, net 98,3 proc. mūsų šalyje išauginamos produkcijos yra saugūs, o normas viršijančių pesticidų likučių rasta tik 1,7 proc. ėminių. Tai rodo, kad Lietuvos ūkininkai augalus apsaugos produktus naudoja labai atsakingai, paisydami visų reikalavimų“, – sako Z. Varanavičienė.

Ekologiniuose ūkiuose pesticidų likučiai rodo nelegalią veiklą

Įdomu, kad Lietuvos ūkiuose rastų užterštų ėminių dalis yra panaši, kaip ES ekologiniuose ūkiuose, kur tam tikri pesticidai apskritai neturėtų būti naudojami: 1,3 proc. jų ėminių yra užteršti – viršijamos didžiausios leistinos pesticidų koncentracijos normos. Be to, pesticidų likučių (nebūtinai viršijančių normas) rasta 13,1 proc. ekologinių ūkių produkcijos ėminių, o dalyje jų aptikta pesticidų, kurie ES apskritai yra draudžiami.

„Tai atskleidžia tam tikrą nelegalią veiklą ir šešėlinę rinką, todėl valstybės užkardos tokiems veiksmams yra labai svarbios“, – įsitikinusi Z. Varanavičienė.

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos užsakymu reprezentatyvią visuomenės apklausą šių metų gegužės-birželio mėnesiais atliko „KOG Institutas“. Jos metu visoje Lietuvoje internetu apklausti 1002 respondentai, vyresni nei 18 metų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Nauja tvarka prekybos tinkluose pasiekė ir tiekėjus: tikina patiriantys nuostolių (334)

Įsigaliojus naujai tvarkai, kai į didžiąsias parduotuves galima patekti tik su galimybių pasais...

Parodos „Ką pasėsi...“ medaliai – ceremonijoje prisimintas ir svarbus istorinis įvykis

Šįmet vienas reikšmingiausių Lietuvos žemės ūkio renginių – paroda „Ką pasėsi...“ mini...

Kviečia kovoti su vilkais – bendrai visiems uždegti kepsnines ir laužus (34)

Avių augintojai kviečia gyvulių augintojus rytoj vakare uždegti bent jau kepsninę ir taip...

Naujas užmojis – apmokestinti tekantį upių vandenį (495)

Prasidėjus naujam politiniam sezonui grįžtama ir prie naujų mokesčių. Vienas iš jų –...

Ūkininkai priešinasi NŽT planams sklypus tikrinti jiems nedalyvaujant (4)

Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) rugsėjo 15 d. svarstė siūlomą nuostatą griežtinti žemės...

Top naujienos

Lietuvos vyskupai pirmą kartą žengė tokį žingsnį: jautėme žmonių lūkestį, kad Bažnyčia galų gale pasisakytų

Šiluvoje, minint Didžiųjų Šilinių atlaidų Šeimos dieną, Kauno arkivyskupo metropolito...

Po netikėtos žinios apie naują saugumo aljansą – pyktis ir susierzinimas: Europa buvo tiesiog apžaista (8)

Žinia, kad Europos Sąjungai ( ES ) nelemta būti didžiojoje geostrateginėje lygoje, turinčioje...

Naujausia apklausa: prastos žinios Šimašiui, o Šimonytė vertinama blogiau nei 2011-ais (138)

Per tris mėnesius sumažėjo visų svarbiausių valstybės institucijų vadovų: prezidento,...

Visoje Lietuvoje baimę sėjęs 6 žmonių žudikas iš „Čigonų gaujos“ gailisi praeities ir svajoja išvykti į Baltarusiją (114)

Prieš porą dešimtmečių siaubą vienkiemių gyventojams kėlusios vienos žiauriausios šalies...

Lietuvoje užfiksuotas 1351 naujas koronaviruso atvejis, 8 žmonės mirė papildyta (220)

Praėjusią parą nustatyti 1351 nauji COVID-19 atvejai, mirė aštuoni žmonės, rodo šeštadienį...

Aistė Žebrauskienė | D+

Paskaičiavo, kiek jau permokame už būstą: kaistanti NT rinka slenka link pavojingos ribos (1)

Per metus butų kainos Lietuvoje augo dviženkliu tempu ir pasiekė 18 proc. Lietuvos banko (LB)...

Gudrybė nepavyko: Vilniuje du vyrai pateikė svetimus Galimybių pasus (348)

Policija informavo, kad penktadienį pareigūnai sulaikė du asmenis, kurie pateikė ne savo...

Astrauskaitė šeštadienį rengia naują mitingą prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems (426)

Šeštadienį Vilniuje, Rotušės aikštėje, rengiama protesto akcija prieš valdžios ribojimus...

Pasieniečiai į Lietuvą neįleido 10 migrantų, Baltarusijos pusėje aidėjo šūviai, panaudotos signalinės raketos (27)

Per praėjusią parą, nuo penktadienio vidurnakčio iki šeštadienio, pasieniečiai neleistinose...