Pasak augintojų, Lietuvoje didieji daržininkystės prekiniai ūkiai šiandien turi kelis pagrindinius pardavimo kanalus – prekybos tinklus ir eksportą. Trečias svarbus produkcijos pardavimų kanalas, kuris reikšmingas vidutiniams ūkiams, kurie per maži tinklams – didmenininkai, kurie tiekia daržoves turgaus prekeiviams, smulkiems prekybininkams, įvairaus lygio maitinimo įmonėms ir dalyvauja viešuosiuose konkursuose tiekti maistą kariuomenei, ligoninėms, senelių namams, mokykloms ir kitoms biudžetinėms įstaigoms.
Vėluoja atsiskaitymas
„Bėda – po kelis mėnesius ar pusmetį pradelsti mokėjimai, nors didmenininkams taip pat galioja tie patys teisės aktai, kaip ir prekybos tinklams, reikalaujantys ūkininkams sumokėti už produkciją per 30 dienų. Šį terminą reglamentuoja Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas. Teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad ne visos didmeninės daržovių ir vaisių prekybos įmonės piktavališkai pažeidžia įstatymą. Prekybos tinklai terminų laikosi ypatingai griežtai“, – sako Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė.
Donatas Garbauskas, „Pontem“ generalinis direktorius, atkerta, kad tokios problemos, kurią įvardina augintojai, nėra. Su visais ūkininkais pasirašytos sutartys, kuriose aptartos visos sąlygos. Taip pat ir atsiskaitymo terminai. Tai individualūs susitarimai ir nė vienas nėra verčiamas dirbti su įmone. Tačiau kokie tai susitarimai ir kokie realūs atsiskaitymo terminai konfidenciali informacija, kuri neviešinama. Jis tikina, kad neteisingi ir faktai, jog bendrovė vietoj lietuviškos renkasi pigesnę importinę produkciją.
„Gali būti, kad rinkoje tiesiog pasikeitė situacija ir žmonės skundais mėgina atsikratyti sutarčių. Beveik 100 proc. lauko daržovių, kurias perkame, yra lietuviškos. Mūsų tikslas, kad kuo daugiau vietinės produkcijos būtų vietinė. Vežti iš toli paprasčiausiai neapsimoka. Bulvės, burokai, kopūstai vietiniai. Tik apelsinus ir bananus importuojame. Jei ūkininkai pradėjo skųstis, aiškinsimės“, – sako D. Garbauskas ir tikina, kad, pavyzdžiui, bulvių sezono metu neimportavo dvejus metus. Vietinių užtekdavo iki gegužės. Vadovas teigia, kad šiandien susiklostė atvirkštinė situacija, nei būdavo anksčiau. Jie, kaip pirkėjai, rinkoje konkuruoja su vakariečiais, kurie supirkinėja lietuvišką derlių. Sausra žalos padarė visoje Europoje.
Pažeidžiamiausias sluoksnis
Pasak asociacijos vadovės Z. Cironkienės, didmenininkai gali neskubėti mokėti už derlių, nes pasirinko pažeidžiamą augintojų sluoksnį – žmones, kurie augina pakankamai daug, tačiau neturi tinkamos prekinio derliaus paruošimo įrangos, per maži kiekiai eksportui ir vietiniams prekybos tinklams. Didmenininkai tokiems augintojams svarbus pirkėjas, trauktis jie nesiryžta.
„Šiai įmonei parduoda ne patys didžiausi augintojai, nes pastarieji dirba su prekybos tinklais ir eksportuotojais, o vidutiniokai. Augintojų teigimu, skolos siekia iki 70 tūkst. eurų, po dažnų skambučių augintojui, kaip išmaldą už teiktą produkciją, įmonė perveda po vieną kitą tūkstantį eurų ir vėl tyla. Ir tai daro bendrovė, maitinanti valstybines įstaigas, reklamuojanti save kaip socialiai atsakingą“, – sako asociacijos vadovė ir pripažįsta, kad dėl tokio elgesio patys ūkiai pateko į sudėtingą situaciją.
„Dabar darbymetis, derliaus ėmimo laikas, o augintojai neturi pinigų dyzelinui, kad galėtų nuimti derlių“, – aiškina Z. Cironkienė ir prisipažįsta, kad yra tekę apie tokias bendroves pranešti ir mokesčių inspekcijai.
D. Garbauskas sako, kad jam keista, kai ūkininkai nebendrauja tiesiogiai, o skundžiasi asociacijai. Jie yra kokių nors nusiskundimų ar nesusipratimų, jie bus išspręsti.
„Sodros“ duomenimis, spalio 11 dieną „Pontem“ turėjo 529 darbuotojus, rugpjūtį jiems mokėjo vidutinį 595,03 euro atlyginimą popieriuje.
