„Tų siūlymų dabar yra iš visų pusių, sunku vertinti čia dabar, kai 2-3 siūlymus pateikė, ir neaišku, kokie bus galutiniai rezultatai. (...) Turime kalbėti apie keletą dalykų. Pirma, ES politiką. Tuos mokesčius, paramas reikia vienodinti ir išsikovoti savo lygias teises, nes esame diskriminacinėje pozicijoje, lyginant su kitomis šalimis.
Antra, vidaus politika. Bet ne ta prasme, kad kažkas gauna pinigų ir reikia juos iškart atimti. Ir tai kasdien bankrutuoja ūkininkai, nes neatlaiko įtampos – pieno kainos mažėja, mėsinių gyvulių kainos visiškai nukrito, kiaulių augint neleidžia“, – Eltai sakė jis.
Jo teigimu, Lietuvos ūkininkai yra diskriminacinėje pozicijoje, lyginant su kitomis šalimis, tad ES gaunamas paramas būtina suvienodinti, nes kitaip ūkininkai neturės už ką mokėti mokesčių.
„Pagal ES tiesiogines išmokas ūkininkų rėmimui praktiškai esame gale. Prancūzai, vokiečiai gauna du kartus daugiau, graikai – net tris. O kaštai panašūs – kuro kaina ta pati, energetika ta pati, technikos kaina net didesnė Lietuvoje. Jei lygintume su kitų šalių ūkininkais, jau ir taip kainos mažiausios (Lietuvoje. – ELTA). Tad ūkininkai gali prieiti prie tokios ribos, kad nebus iš ko skiriamų mokesčių mokėti“, – Eltai sakė A. Svitojus.
Pasak Žemės ūkio rūmų pirmininko, kalbos apie galimus mokesčius turėtų būti atsargesnės, nes paleidus jas į viešumą rinka labai sureaguoja.
„Prieš kelis mėnesius dyzelinų kaina buvo 71-72 centai, dabar – beveik 80 centų. Ir tai vien tik dėl sumaišties, (...) tad šitie dalykai turėtų būti labiau apgalvoti, kada leidžiami į viešumą, nes rinka labai sureaguoja, ir mes, žemdirbiai, jau dabar turime nuostolį, nes gazolinai per mėnesį pabrango 6-7 proc. (…) Naftos produktais prekiaujančios įmonės dar labiau sureaguos į tas kalbas ir pakėlimus“, – teigė A. Svitojus.
ELTA primena, kad Seimas antradienį priėmė svarstyti Finansų ministerijos siekį žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinės vertės mažinimo koeficientą padidinti nuo 0,35 iki 0,5.
Dėl to žemės mokestis už žemės ūkio paskirties žemę būtų skaičiuojamas nuo 50 proc. jos mokestinės vertės.
Seimas taip pat priėmė svarstyti siūlymą degalams nuo 2020 m. sausio 1 d. standartinį akcizų tarifą bešviniam benzinui didinti 7,3 proc., iki 466 eurų už 1 tūkst. litrų produkto, standartinį akcizų tarifą gazoliams – iki 372 eurų, akcizų tarifą gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai, – 44,6 proc., iki 81 euro už 1 tūkst. litrų produkto.
Padidinus akcizų tarifą bešviniam benzinui, dėl mokestinių veiksnių jo kaina galėtų padidėti apie 0,04 euro už litrą, gazoliams ir žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams – apie 0,03 euro už litrą, tačiau galutinė kaina vartotojui priklausys nuo kitų, nemokestinių veiksnių naftos ir degalų rinkose.
