Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sakė, kad didžiausią nerimą kelia tai, jog iki šiol dar nėra ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos, Europos Parlamento ir Europos Komisijos susitarimo dėl Bendrosios žemės ūkio politikos, ypač dėl kai kurių privalomų reikalavimų, rašoma pranešime.
„Kol nėra susitarimo, tol kils neaiškumų, nebus gerai tiek sektoriams, tiek pačiai valstybei. Ieškome kompromiso, bandysime surasti vidurio kelią. Kai kalbėsime apie visą programą, tada matysime, kiek vienam ar kitam sektoriui bus skiriama dėmesio ir lėšų. Kol nematome bendro paveikslo, tol nuogąstauti iš anksto tikrai nėra dėl ko. Konsultacijas tęsime, tai, ką pristatėme šiandien, yra vienas iš galimų siūlomų variantų“, – teigė žemės ūkio ministras.
Kam susietoji parama kiltų labiausiai?
Kai ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba ir Europos Parlamentas susitars, Lietuva susietajai paramai 2023–2027 m. planuoja numatyti maksimalų beveik 451 mln. Eur tiesioginių išmokų finansinio voko. Žemės ūkio ministerija siūlo ženkliai didinti pieninių karvių, daržovių bei vaisių sektoriams skiriamas išmokas. Šiuo metu už pieninę karvę mokama 129 Eur. Naujuoju periodu siūloma mokėti vidutiniškai 190 Eur. Iš viso pieninių karvių sektoriui būtų skirta 227 mln. Eur.
Už atvirame grunte auginamas daržoves dabar mokama 340 Eur/ha, siūloma susietąją paramą didinti iki 400 Eur/ha. Šiam sektoriui būtų skirta 11,6 mln. Eur susietosios paramos.
Nuo 272 Eur/ha iki 400 Eur/ha numatoma kelti išmokas vaisių (sodų) sektoriui. Iš viso susietosios paramos šiam sektoriui būtų skirta 10,2 mln. Eur.
Būtų didinamos ir išmokos už mėsinius galvijus, avis, pienines ožkas, uogas ir riešutus, cukrinius runkelius ir sėklines bulves. Mažinti išmokas siūloma baltyminių augalų ir uždarame grunte auginamų daržovių sektoriams.
Susietosios paramos siūloma nebemokėti dviem sektoriams
Javų, užaugintų iš sertifikuotų sėklų, sektoriui susietosios paramos naujuoju laikotarpiu siūloma nebemokėti. Daugeliu atveju, naudoti sertifikuotą sėklą yra ekonomiškai naudinga, todėl jos rėmimas susietosios paramos lėšomis Europos Komisijai kelia abejonių šios paramos racionalumas, pagrįstumas. Tačiau kaip alternatyva susietajai paramai už pasėlius, užaugintus iš sertifikuotos sėklos, siūloma taikyti vadinamąją „Eko – schemą“.
Siūloma nebeskirti išmokų už pieninių bulių auginimą. Pieninių veislių buliai Lietuvoje tradiciškai naudojami mėsos gamybai. Nors šių bulių mėsos savikaina mažesnė, tačiau kokybė bei supirkimo kaina taip pat gerokai mažesnė negu mėsinių.
Šiuo metu Lietuvoje viena iš prioritetinių krypčių – mėsinės galvijininkystės vystymas. Todėl pieninių veislių bulių rėmimas dėl mėsos kirstųsi su paramos tikslu aprūpinti šalį geros kokybės mėsa. Dėl šių priežasčių siūloma koncentruoti paramą pieno sektoriui remiant pienines karves, o mėsos sektoriui – remiant mėsinius galvijus.
Lėšų dalis, kuri šiuo metu yra skiriama pieninių veislių bulių rėmimui, būtų 100 proc. perkelta į pieninių karvių sektorių.
Jei Europos Parlamentas ir Taryba susitars, išmokas galės gauti ir maistinių bulvių augintojai, kurie iki šiol susietosios paramos negalėdavo gauti. Jie gautų apie 165 Eur/ha, o iš viso šiam sektoriui būtų galima skirti 9,2 mln. Eur.
Pienininkystės ūkiams stiprinti siūlomi du keliai
Siekiant palaikyti ir stiprinti vidutinius pienininkystės ūkius, mokant paramą už pienines karves siūloma išmokų dydį diferencijuoti pagal ūkyje laikomų gyvulių skaičių arba laikytis dabar esamo modelio, kai visiems, nepriklausomai nuo turimų gyvulių skaičiaus, ūkiams už karvę mokama vienodai.
Pirmuoju atveju karvių laikytojai 2023 m. išmokas gautų taip: už pirmas 10 karvių – 158 Eur/gyv., už paskesnes 40 karvių (nuo 11 iki 50) – 186 Eur/gyv., už paskesnes 100 karvių (nuo 50 iki 150) – 223 Eur/gyv., už 151–ą ir paskesnę karvę – 167 Eur/gyv.
Be to, pasiūlytas ir 10 Eur priemokos dydis už tas karves, kurioms atliekami gyvulių produktyvumo tyrimai.
Susietąja pajamų parama siekiama išlaikyti atskirų sektorių gaminamos produkcijos lygį, palaikyti ūkių pajamas bei didinti jų gyvybingumą, taip pat – didinti remiamų sektorių konkurencigumą ir tvarumą.
