„Išbuožinimas, jei kas neprisimena, yra toks aktas, kai iš neva labai pasiturinčių ūkininkų atimama žemė, gamybos priemonės ir/arba produkcija. Ją su malonumu taikė bolševikai, varydami visus į kolūkius. Dar įvairūs okupantai mėgdavo apdėti ūkininkus visokiomis pyliavomis. Dabar šias praktikas, tik kitaip įpakuotas, bando taikyti valdantieji", – rašo politikas ir aiškina kodėl taip mano.
Valdantieji parengė nelauktą kalėdinę „dovanėlę“ žemdirbiams, pateikdami Seimui svarstyti mokestinių įstatymų projektų paketą, kurių esmė – maksimaliai padidinti mokesčių naštą žemdirbiams.
Vienas iš skaudžiausių, palies virš 10 tūkst. smulkiųjų ūkininkų – Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) naujos redakcijos įstatymo projektas. Jeigu jis Seime bus priimtas, mažiausieji ūkininkai, kurių veikla siekia iki 2 EDV, mokės 3 kartus didesnį PSD mokestį negu moka dabar. Pvz.: Ūkininkas turintis 10 ha žemės, 1 karvę ar deklaruoja 2 ha kviečių, per metus mokėjęs 156 eurus PSD mokestį, dabar turės mokėti 464,88 eurų. Prekinės produkcijos smulkieji negamina, parduoti neturi ko, ūkelyje išauginta produkcija suvartojama jo paties šeimos. Kyla klausimas, iš kur smulkus ūkininkas paims beveik pusę tūkstančio eurų sumokėti šį mokestį, jau vien akcizo padidinimas gazoliui pagal Prezidentūros pateiktą projektą 146 eurai 1 hektarui, jo 10 ha ūkiui duos 100 eurų nuostolį, o kiti numatomi didinti mokesčiai duos dar didesnį neigiamą balansą.
Šis mokestis ne vienintelis, žemdirbių laukia daugiau staigmenų, viena iš jų - žemės ūkio paskirties žemės mokesčio padidinimas. Valstiečiai siūlo 0,35 koeficientą, kuris naudojamas žemės mokesčiui apskaičiuoti, padidinti iki 0,50, reiškia žemės mokestis bus beveik dvigubai didesnis negu dabar.
Dabar taikomas koeficientas yra nuo 0,01 iki 4 proc., kadangi konkretų žemės mokestį nustato savivaldybės pagal vietos sąlygas, tai gal leiskime jiems ir toliau spręsti dėl mokesčio dydžio konkrečioje savivaldybėje. Daug kas aiškina, kad kitose ES valstybėse šis mokestis yra ženkliai didesnis. Tai netiesa, pvz. Nyderlanduose, Prancūzijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje tokio mokesčio iš viso nėra, o Estijoje – 0,3-0,7, Turkijoje – 0,35, Australijoje – 0,1-0,5, Čekijoje 0,25-0,75, Slovakijoje 0,25.Tai nėra lengvata, o kiekvienos valstybės priimtas tam tikras mokesčio dydis.
„Stabilumo žemės ūkiui nesuteikia ir planuojamas akcizo žymėtam gazoliui, naudojamo žemės ūkyje, padidinimas nuo 56 eurų už toną iki 81. Tai 25 eurais arba 50 proc. padidinimas. Turint galvoje, kad bendras akcizas gazoliams didinamas dar 25 eurais už toną, reiškia žemės ūkiui padidėjimas jau 100 eurų arba 150 proc. Pasekmes tokio gazolio pabrangimo aiškios – padidės žemės ūkio produkcijos savikaina, brangs žaliavos, didės maisto produktų kainos parduotuvėse, dėl to labiausiai nukentės smulkieji ūkininkai, kurie ir šiuo metu jau vos išgyvena", – dėsto Seimo narys.
Didinama Socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas, nuo 48 iki 60 šalies vidutinių darbo užmokesčių.
Nekilnojamojo turto mokesčio žemiausias tarifas didinamas nuo 0,3 iki 0,5 procento, fiziniams asmenims priklausiančio turto apmokestinamoji vertė mažinama nuo 220
tūkst. iki 100 tūkst. eurų.
„Visi šie mokesčių pakeitimai, tai dar vienas „valstiečių“ smūgis žemdirbiams, kurie protestuodami prieš planus didinti mokesčius ėmė savo laukuose statyti žalius kryžius, jie supranta, kad nauja mokestinė našta visiškai sužlugdytų smulkiuosius ūkius", – rašo K. Starkevičius.
Rezultatas bus, aišku, ne kolūkių sukūrimas, bet vis vien – ūkininkų nuvarymas nuo žemės ir dvarponių bei kumečių sistemos sukūrimas arba žemdirbių išvarymas samdytis prekybos centrų kasininkais. Na dar kažkam paskata emigruoti. Juk laisvo ir oraus ūkininkų sluoksnio valdantiesiems visai nereikia.
