Tereikia valstybės nustatytus bazinius pieno baltymingumo ir riebumo rodiklius priartinti prie natūralaus pieno rodiklių.
Tuo pačiu dėl pieno supirkimo būtų išvengta ir nuolatinės popierinių ir faktinių kainų painiavos, kuri ūkininkams kyla kiekvieną mėnesį, kai superkant pieną nurodamos dvi kainos: žemesnė perskaičiuota statistinė už bazinių rodiklių pieną ir gerokai didesnė, kuri realiai sumokama žemdirbiui – už natūralių rodiklių pieną.
Abi nurodytos kainos yra teisingos. Tik pirmoji yra išvestinė popierinė statistiniams duomenims kaupti, o antroji reali, kurią supirkėjas moka ūkininkui pagal faktinius natūralius pieno riebumo ir baltymingumo rodiklius.
Tokio dalyko kaip „bazinis“ pienas gamtoje nėra, o karvės duoda tik natūralų pieną. Bazinis pienas – tai popieriuje išvestas rodiklis, dėl kurio ir kyla įvairūs išvedžiojimai bei spekuliacijos pieno supirkimo kainų tema.
Mūsų šalyje pienas superkamas pagal 1998 metais valstybės nustatytus bazinius pieno rodiklius – 3,4 proc. riebalų ir 3,0 proc. baltymų. Tai pieno kainos skaičiavimo atskaitos taškas.
Tuo tarpu natūralaus pieno riebumas ir baltymingumas, kuris nustatomas atlikus pieno tyrimus, yra gerokai didesnis.
Pavyzdžiui, šiais metais per pirmąjį pusmetį vidurkis, kai pienas buvo superkamas iš stambių ūkių, natūralaus pieno riebumas siekė 4,17 proc., o baltymingumas – 3,46 proc.
Atitinkamai gerokai skiriasi ir pieno kaina, kai ji perskaičiuojama pagal bazinius bei pagal faktinius natūralaus riebumo ir baltymingumo rodiklius.
2020 metais per pirmuosius šešis mėnesius stambiems ūkiams Lietuvoje, kurie patiekė apie 60 proc. viso supirkto kiekio, už natūralų pieną didžiausios šalies perdirbimo įmonės vidutiniškai mokėjo 319 eurų už toną.
Tuo tarpu perskaičiavus į bazinių rodiklių pieną stambiesiems ūkiams Lietuvoje tuo pat metu vidutinė popierinė kaina siekė 254 eurus už toną.
Bazinių pieno sudėties rodiklių supirkimo kaina suteikia geriausią galimybę palyginti atskirų laikotarpių kainas, nes natūralaus pieno sudėtis nuolat įvairuoja, o iš skirtingo riebumo ir baltymingumo pieno pagaminamas ir skirtingas pieno produktų kiekis, tad natūraliai už aukštesnio riebumo ir baltymingumo pieną turi būti mokama aukštesnė supirkimo kaina.
Tačiau neretai ūkininkai akcentuoja būtent mažesnę bazinių rodiklių kainą. Ją lygina su Europos Komisijos skelbiamomis pieno supirkimo kainomis, kurios pateikiamos pagal natūralaus pieno rodiklius šalyse narėse. Todėl lyginami nepalyginami dalykai ir spekuliuojama statistika.
Išvengti popierinių ir faktinių kainų painiavos galima būtų paprastai – priartinus bazinius pieno riebumo ir baltymingumo rodiklius prie natūralaus pieno rodiklių. Bazinių rodiklių priartinimas prie natūralių pieno rodiklių niekaip nepaveiktų žemdirbio gaunamos sumos už pieną, ji išliktų tokia pati ir keistųsi tik kintant rinkos sąlygoms.
Esami žemi baziniai rodikliai neskatina pieno ūkių gaminti daugiau baltymų turintį pieną, kurio vertė tiek vartotojams, tiek perdirbėjams yra didesnė. Pagal faktinį metinį natūralaus pieno baltymingumą tarp visų ES šalių Lietuva tėra 25 pozicijoje, o pagal natūralaus pieno riebumo rodiklius užimame aukštą šeštąją vietą Bendrijoje.
