Nors Lietuvoje orai pastarąją savaitę atvėso, sausros nualintuose laukuose padaryta nepataisoma žala. Prognozuojama, kad dėl žuvusių pasėlių, augintojams kai kuriuose regionuose pavyks išsaugoti tik penktadalį kultūrų, o tai gerokai kirs per jų kišenes.
© Shutterstock

Sausra nedžiugina ir gyvulininkystės sektoriaus – pašarus ruošti sudėtinga, nes žolė auga prastai, pieno supirkimo kainos krenta. Tačiau valdžia kol kas nežada kokios nors didesnės paramos.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas teigia, kad kelio atgal jau nėra, todėl reikia ruoštis blogiausiam.

„Jau dabar kai kuriuose regionuose yra paskelbta ekstremali situacija. Išdžiuvusios dirvos, žuvę pasėliai. Jei ir toliau nebus lietaus, visoje Lietuvoje galima bus skelbti neeilinę padėtį. Paskutinį kartą panaši situacija buvo 2006 m., kai Lietuvos augintojai prarado net 80 proc. pasėlių“, – teigia ūkininkas.

Lietus mažai gelbėja

Net ir iškritus didesniam kritulių kiekiui, pasak J. Talmanto, padaryta per didelė žala, todėl nustekentų laukų atstatyti jau nebeįmanoma.

„Jei ir iškris daugiau lietas, vis tiek jau yra per vėlu. Kai kuriuose regionuose per šį laiką iškrito tiek mažai kritulių, kad nuostoliai jau negrįžtami bei gali būti dar didesni nei 2006 m.“, – sako Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Jonas Talmantas
Jonas Talmantas
© DELFI / Andrius Ufartas

J. Talmantas šiais metais žada ankstyvesnę javapjūtę, tačiau, ar bus ką pjauti, pasak ūkininko, tai didelis klausimas.

„Javapjūtė bus ankstyvesnė, bet ar bus ką pjauti iš vasarinių kultūrų? Kai kuriuose rajonuose šansai yra nuliniai“, – sako ūkininkas.

Didžiausia žala

Anot J. Talmanto, didžiausia žala yra padaryta vasarinėms kultūroms, tačiau žieminiai pasėliai taip pat išgyvena ne pačius geriausius laikus.

Tačiau, nors nuostoliai jau aiškūs, ūkininkai gelbėti savo pinigų neskuba ir žvalgosi į biudžetą.

J. Talmantas teigia, kad ūkininkai draustųsi, jeigu tam būtų sudarytos geresnės sąlygos, bet dabartinė sistema tiesiog neveikia.

„Draudikai ir valstybė sako, kad reikia draustis, bet nepasako visos tiesos (...) Norint, kad į žalos atlyginimą įsijungtų valstybė, stichinė sausra turi būti paskelbta visos šalies mastu. Jeigu ji fiksuojama pavienėse savivaldybėse, tuomet iš valstybės fondo ūkininkai nieko negauna – 30 proc. finansuoja draudikai, bet to gali neužtekti net draudimo įmokoms padengti“, – VŽ cituoja J. Talmantą.

BNS primena, kad Žemės ūkio ministerija pranešė ketinanti padėti nuo sausros kenčiantiems ir Europos Sąjungos (ES) paramą gaunantiems ūkininkams. Pirmadienį nuspręsta netaikyti sankcijų ūkininkams, nepasiekiantiems privalomų ES paramos rodiklių.

Stichinė sausra praėjusią savaitę paskelbta jau 5-iose – Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Trakų rajono ir Kalvarijos – savivaldybėse.

„Labiausiai kenčia vasarinės kultūros. Tai vasariniai rapsai, kviečiai, avižos. Kai kur jos net nesudygo ir nesudygs. Žiemines kultūras, kaip žinome, daugelyje rajonų reikėjo atsėti, nes dėl šlapio rudens jos buvo mirusios arba visai nesėjamos“, – sako augintojas.

Nepadeda net pakilusios grūdų kainos

Ir nors prognozuojamas kur kas mažesnis derlius kilstelėjo grūdų kainas rinkoje, pasak J. Talmanto, ūkininkus tai mažai guodžia.

„Kalbant apie rinkos kainas, tai Lietuvoje mes nelabai ką ir galima keisti. Dabar 5-6 eurais už toną didesnės kainos nei daugiametis vidurkis arba praėjusių metų kainos vis tiek neatpirks žalos, nes augintojas vietoj 5-6 tonų, kuls vos vieną. Tai čia zuikio ašaros“, – sako Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Sausros nustekentų laukų nebeatstatys net lietus: kai kuriuose regionuose derlius jau prarastas
© AFP/Scanpix

Krenta pieno supirkimo kainos

Ne ką geresnė padėtis gyvulininkystėje. Ūkininkai negali paruošti pašaro, o pieno supirkimo kainos krinta.

didžiausią įtaką tam daro sezoniškumas ir užsitęsusi sausra šalyje dėl kurios gerokai sumažėjo pieno baltymingumo ir riebumo rodikliai, sako pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus Simonis.

Vidutinės natūralaus pieno supirkimo kainos Lietuvoje gegužę sudarė 259,7 eurus už toną ir buvo 3,2 proc. mažesnės nei balandį, asociacijos pranešime.

Dėl sezoniškumo šių metų gegužę gerokai išaugo smulkiųjų gamintojų pieno kiekis, kuris taip pat turėjo įtakos vidutinei svertinei kainai.

Pasak E. Simonio, kiekvieną pavasarį ir vasarą pieno supirkimo rinka įžengia į mažesnių kainų ciklą – dėl pasikeitusios karvių mitybos ganyklose primelžiama daugiau pieno, bet jame mažėja baltymų ir riebalų santykis, dėl ko atitinkamai mažėja ir žaliavos supirkimo kaina.

„Neįprastai sausi orai šį pavasarį baltymų ir riebalų kiekį piene dar labiau sumažino. Baltymų ir riebalų kiekis piene yra vienas svarbiausių rodiklių žaliavos kainodaroje“, - sako E. Simonis.

Gegužę vidutiniai natūralaus pieno rodikliai siekė 4,06 proc. riebumo ir 3,22 proc. baltymingumo. Pavyzdžiui, kovą šie rodikliai atitinkamai siekė 4,33 proc. riebumo ir 3,36 proc. baltymingumo.

Eksperto vertinimu, kaip toliau keisis pieno supirkimo kainos Lietuvoje – įtakos tam turės ne tik sezoniškumas ir gamtinės sąlygos, bet ir pieno gaminių paklausos pokyčiai eksporto rinkose.

„Situacija su lietuviškų pieno produktų eksportu išlieka stabili. Mūsų šalies pieno gaminiai užsienyje išlieka paklausūs. Tai leidžia subalansuoti žalio pieno vidaus paklausą ir išlaikyti patrauklią žaliavos kainą ūkininkams“,- sako E. Simonis.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinė pieno supirkimo kaina buvo 296 eurai už toną - ji buvo 0,4 proc. didesnė, palyginti su 2017 metų tuo pačiu laikotarpiu ir 5,2 proc. didesnė, palyginti su praėjusių 5 metų to laikotarpio kainos vidurkiu.

„Dėl sausros pieno gamintojų padėtis išlieka sudėtinga, tačiau situacija pieno sektoriuje išlieka stabili – primilžiai išliko beveik pernykščiame lygyje, perdirbimas augo“, - sako E. Simonis.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje supirkta 293 tūkst. tonų pieno – 0,2 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį 2017 m.

Minimu laikotarpiu pieno perdirbimas augo 0,6 proc. iki 376 tūkst. tonų.

Giedrius Surplys
Giedrius Surplys
© DELFI / Andrius Ufartas

Ankstins išmokas

Padėtimi laukuose susirūpino ir valdžia.

Dėl sausros ūkininkams patiriant nuostolių, žemės ūkio ministras toliau žada suteikti paramą, tačiau pripažįsta, kad pagalbos variantai yra riboti, skelbia BNS. Giedrius Surply kartoja, kad valdžia gali paankstinti tiesiogines išmokas, netaikyti sankcijų už nepasiektus produktyvumo rodiklius, įkurti rizikų valdymo fondą.

„Žiūrėsime, kaip šiais metais galėtume anksčiau išmokėti avansą, kad galėtų padengti savo nuostolius tais pinigėliais. Rytoj važiuoju į Varėną, kaip ten iš tikrųjų situacija, ir susitikime su žemdirbiais jie man parodys laukuose, kaip reali situacija. Esame budrūs, bandome ieškoti sprendimų, bet tuos sprendimus galime pasiūlyti tik tokius, kokius turime“, – Seime žurnalistams sakė G. Surplys.

Jis pakartojo, kad žemdirbiams, nepasiekusiems privalomų Europos Sąjungos (ES) paramos rodiklių, nebus taikomos sankcijos.

„Europos Sąjungos paramos taisyklės yra tokios, kad už kiekvieną gautą eurą ūkininkas turi atsiskaityti, jis turi pasiekti tam tikrus produktyvumo rodiklius ir štai dėl sausros greičiausiai taip ir bus, kad jie tų rodiklių nepasieks. Tai mes šitoje vietoje sakome: būkite ramūs, tikrai žiūrėsime jautriai ir tų sankcijų netaikysime“, – tikino ministras.

Pasak G. Surplio, ūkininkams gali būti palengvintos kai kurios draudimo sąlygos.

„Egzistuoja galimybė apsidrausti nuo stichinės sausros, tai kainuoja 28 eurai už hektarą metams, valstybė finansuoja 65 proc. tų išlaidų, tačiau kiek dabar girdžiu iš ūkininkų, tas draudimas nėra taip lengvai prieinamas ir draudimo sąlygos nėra tokios palankios. Taigi, vėlgi turime galvoti apie tai, kad turime peržiūrėti taisykles, ieškoti galimybių tiems ūkininkams apsidrausti kuo lengvesnėmis sąlygomis. Ką aš girdėjau iš žemdirbių, tai pavyzdžiui, poliso sąlyga yra tokia, kad turi būti 5 metai iš eilės sausra, tik tada gali būti kompensuojami nuostoliai“, – teigė G. Suprlys.

G. Surplio teigimu, Vyriausybė turi planą sukurti rizikų valdymo fondą, tačiau tam reikia, kad prisidėtų ir žemdirbiai.

„Nebus taip, kad tas fondas tik iš valstybės pinigų bus kuriamas. Turime kartu su žemdirbių savivalda žiūrėti, kaip galima būtų tas krizes gamtines minimizuoti. (...) Vyriausybės priemonių plane yra įrašyti terminai ir mes startuojame su pieno sektoriaus rizikų valdymo fondu turėtume pakankamai greitai. Paskui žiūrėsime, kaip veiks, koks bus suinteresuotumas vėlgi iš žemdirbių, jeigu viskas pasiteisina, tada judėsime į kitus sektorius“, – sakė ministras.

Sausros nustekentų laukų nebeatstatys net lietus: kai kuriuose regionuose derlius jau prarastas
© DELFI / Orestas Gurevičius

Paramos iš biudžeto nesiūlo

Paklaustas, ar Vyriausybė galės kompensuoti nuostolius ūkininkams, G. Surplys teigė, kad tai mažai tikėtina, bet jeigu situacija paūmėtų, bus ieškoma visų įmanomų sprendimų.

„Mano dabar turimomis žiniomis, kadangi tai vis dėlto yra draudiminis įvykis, mes neturėtume kompensuoti tų nuostolių. Ir lygiai taip pat kalba Europos Komisija, kuri sako, kad tai yra draudiminis įvykis, dėl to neturėtume tikėtis, kad jeigu kreipsimės į Komisiją, būsime išgirsti. Tačiau vėlgi neatmetu galimybės, kad jeigu ta sausra tikrai parodys visus savo „nagus“ ir, kaip prognozuojama, neteksime iki trečdalio derliaus, kad tada nesiimsime visų galimų priemonių padengti žemdirbiams tuos nuostolius“, – sakė G. Surplys.

Stichinė sausra praėjusią savaitę paskelbta jau 5-iose – Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Trakų rajono ir Kalvarijos savivaldybėse.

Lietuvoje ūkininkai pernai nukentėjo nuo liūčių. Europos Komisija (EK) tiesiogiai nuo liūčių nukentėjusiems šalies ūkininkams skyrė 9,12 mln. eurų, o dar beveik 17 mln. eurų skirta iš ES Solidarumo fondo.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Milijoninius įsiskolinimus turinčiai „Rokiškio aliejinei“ sustabdyta bankroto procedūra

Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė panaikinti Panevėžio apygardos teismo nutartį iškelti...

Kur link suka grūdų kainos (7)

Liepos pabaigoje Lietuvoje didėjo daugelio grūdų supirkimo kainos . Tiesa, rapsų supirkimo kaina...

Kokia šiemet grūdų kokybė (6)

Dėl palankių orų javapjūtė šiemet prasidėjo dviem‒trimis savaitėmis anksčiau nei...

Vokiečiai pradėjo skaičiuoti, kiek nuostolių dėl sausros patyrė ūkiai (9)

Užsitęsusi sausra Vokietijoje pridarė daug žalos šalies žemės ūkio sektoriui, rodo pirminiai...

Kokia šiemet lietuviškų obuolių kaina (19)

Parduotuves jau liepos mėnesį pasiekė ankstyvieji lietuviški obuoliai . Pirkėjai mielai juos...

Top naujienos

Vyriausybė svarsto du būdus, kaip sumažinti senų ir taršių automobilių Lietuvoje (75)

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Vyriausybė neturi planų Lietuvoje įvesti visuotinio...

Vienas įtakingiausių Lietuvoje prezidentas Valdas Adamkus: turiu tik vilties, kad mes Trečiojo pasaulinio karo nesulauksime (412)

Kitą savaitę Vilniuje rengiamoje prezidento Valdo Adamkaus tarptautinėje konferencijoje rinksis...

Sutaupė anaiptol ne visi: pacientai skundžiasi dėl naujų priemokų, nesutampančių su pažadais išsamus SAM komentaras dėl vaistų sergantiems diabetu (59)

Pirmadienį Sveikatos apsaugos ministerija ( SAM ) paskelbė, kad Lietuvos gyventojai už...

Kelyje Kaunas-Klaipėda – dvi avarijos, eismas visiškai paralyžiuotas yra sužeistų (60)

Kaune , A1 kelyje, važiuojant Klaipėdos link, įvyko kelios avarijos, jų metu buvo sužaloti...

Po pokalbio su Putinu – Turkijos perspėjimas Vašingtonui ekspertai nuogąstauja dėl pragaištingų pasekmių (39)

JAV ir Turkijos santykių krizė, jau tapusi didžiule našta turkų ekonomikai, taip pat grasina...

Pergalės „X Faktoriuje“ sieks ir „120“ nario Dovydo žmona Marija: prieš startą ji kaupiasi tylos stovykloje (2)

Visai netrukus – rugsėjo mėnesį – dienos šviesą išvys jau šeštasis muzikinio šou „X...

Rimantė Kulvinskytė apie vaikų keiksmažodžius: nebijokite keiktis prie vaikų – keiktis naudinga sveikatai (1)

Savaitgalį daug diskusijų sukėlė įvykis, kai tiesioginiame eteryje LRT žurnalistui Ignui...

Devyni faktai apie žilus plaukus, kurių nežinojote

Nors dalis moterų išdidžiai demonstruoja savo žilas garbanas, daugelis naujų žilų plaukų...

„Sevilla“ gretose prieš kovą su „Žalgiriu“ – neplanuota įtampa, surengta ir neįprasta treniruotė (1)

Ketvirtadienio vakarą Vilniaus LFF stadione „Žalgirio“ futbolininkai atsakomosiose rungtynėse...