„Šitoje srityje (žemės ūkio. – ELTA) kalbame apie sąžiningumą, sąžiningą konkurenciją. Manau, kad ir ūkininkų protestai šiuo atveju (...) turi tam pagrindo. Kadangi esame vienoje valtyje bendrai ES šalys, dalyvaujame tarptautinėje prekyboje, tai tos konkurencinės sąlygos turi būti kiek įmanoma vienodesnės. Tokią poziciją mes užėmę ir manau, kad turime tvirtai jos laikytis“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ teigė ministras.
Finansų ministro teigimu, Lietuva turi laikytis „tvirtos linijos“ ir reikalauti palankesnių sąlygų šalies ūkininkams tam, kad pagerintų jų konkurencines galimybes.
„Kuo derybos artėja į pabaigą, tuo svarbiau yra gebėjimas parodyti stuburą ir atstovėti poziciją, nes galima rasti argumentų į vieną ar į kitą pusę, bet šiuo atveju, manau, turime laikytis tvirtos linijos ir reikalauti sąžiningumo“, – sakė V. Šapoka.
„Tikrai manau, kad mūsų pasirinkta argumentacija yra teisinga ir turime dėti visas pastangas, kad į tai būtų įsiklausyta“, – pridūrė jis.
Ketvirtadienį Baltijos šalių žemdirbiai dalyvaus protesto akcijoje Briuselyje dėl didesnių tiesioginių išmokų pagal ES bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP). Proteste dalyvaus 170 ūkininkų iš Lietuvos.
Kaip skelbė Lietuvos žemės ūkio taryba, ūkininkai reikalaus suvienodinti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių tiesiogines išmokas su Europos Sąjungos vidurkiu. Ūkininkai susirinks prieš neeilinį Europos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimą.
Nurodoma, kad, nors Baltijos šalių ūkininkai gauna mažiausias tiesiogines išmokas ES, jų gamybos išlaidos yra didesnės nei ES vidurkis – atitinkamai 129 proc. – Estijoje, 112 proc. – Lietuvoje ir 113 proc. – Latvijoje.
ES šiuo metu veda derybas dėl ilgalaikio 2021-2027 metų biudžeto plano, kurias sunkina antros pagal dydį ekonomikos Didžiosios Britanijos išstojimas iš bloko.
Ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda vyks į neeilinį Europos Vadovų Tarybos susitikimą, kuriame bus aptariama 2021–2027 metų daugiametė finansinė programa.
