Kaip atrodo patys parkai ir kokie naujausi šio sezono tulpių deriniai bei kaip veikia aukcionai – video reportaže.
Pavyzdžiui, 32 hektarų tulpių parkas, kuriame lankytojai priimami tik keletą savaičių per metus, sugeba išlaikyti visą kaimą – ten dirba keli šimtai žmonių. Lietuvoje taip pat kuriami panašūs parkai, tačiau mastais ir pajamomis jie kol kas toli gražu neprilygsta vokiškiems ir olandiškiems.
„Mes mokomės iš Nyderlandų – įdomu, kaip vystomi parkai, pamatyti, kokius derinius jie kuria, kaip jie vystomi ir iš ko uždirba tenykščiai parkai. Pavyzdžiui, Keukenhof parkas, kuris dirba tik 8 savaites per metus ir tik tam, kad galėtų parodyti, koks nuostabus augalas tulpė. Ten tik svogūninės gėlės. Meilė šiems augalams didžiulė ir stebiesi, kiek išrandama naujų spalvų ir derinių“, – pasakoja T. Gurskas ir sako, kad ten pasodinta virš 7 mln. tulpių svogūnėlių.
T. Gurskas sako, kad tos kelios savaitės atneša tiek pinigų, kad šią vietą galima vystyti, nes per sezoną apsilanko keli milijonai turistų. O erdvė leidžia šiai tulpių mylėtojai masei „tilpti“. Įėjimo bilietas vidutiniškai keliasdešimt eurų. Jų pasirinkimas platus – galim pirkti tiesiai su autobuso bilietu iš Amsterdamo.
„Matau, kad iš tų pajamų gyvena visas kaimas. Vieni augina svogūnėlius, kiti juos sodina, treti aptarnauja turistus. Šalia kuriasi viešbučiai, kavinės. Iš tokių parkų gali klestėti ištisi kaimai, nes sukurta daugybė darbo vietų. Iš jų reikia mokytis, kaip privilioti žmogų. Lietuva gali turėti daug gražių žiedų ir jų pažiūrėti galima kviesti žmones iš viso pasaulio“, – aiškina T. Gurskas.
Be paslaugų, ten milžiniška prekyba svogūnėliais. Jie parduodami ir vietoje, ir internetu. Kai žmonės pamato naujas veisles, jų nori.
„Olandai tikrai moka skaičiuoti kiekvieną centą ir sugeba pritraukti žmones“, – dėsto T. Gurskas ir sako, kad lietuviški parkai, kurie kuriami gerose strateginėse vietose ir juose bus siūloma ne tik pasivaikščioti po parką, bet ir ekskursijos po apylinkes, prekyba, paslaugos, turi gerą perspektyvą. Neveiks verslo modelis, kad žmogus važiuoja 100 km tam, kad parke pabūtų valandą. Jis turi gauti kur kas daugiau.
Reikia bendradarbiavimo tarp ūkininkų ir vietos valdžios. Galbūt vienoje vietoje kurti tiek degustacijos vietas, tiek zooparką. Žmonėms tai gali tapti kasmetine tradicine išvyka į vieną ar kitą kaimą gerai praleisti laiką ir pasižiūrėti naujų kompozicijų. Tą iš dalies padarė Druskininkai su narcizų parku.
„Linkiu nenuvertinti gėlių kaip būdo privilioti žmones“, – aiškina T. Gurskas ir sako, kad skiriasi mentalitetas. Olandai į tulpę žiūri kaip į vienmetį augalą, lietuviai kaip į dvimetį.
Olandai rudenį be gailesčio rauna svogūnėlius ir sodina kitas kompozicijas. Jau šį pavasarį projektuotojai žino, kaip parkas atrodys kitą pavasarį. Subraižytos sodinimo schemos ir suskaičiuoti svogūnėliai, jie užsakyti pas ūkininkus. Želdinimo srityje tai normalus ciklas.
Jie skaičiuoja. Tam, kad sutaupyti 1 cm tulpės kotą, nes tai augalą pabrangina centu, per pusę pjauna svogūnėlį, kad ištrauktų tą centimetrą, kuris yra jame. Tą daro robotai ir kai taip apdorojama milijonai tulpių, atperka investicijas. Mes, lietuviai, net uogų auginimo savikainos nesugebame suskaičiuoti. Net savo darbo laiko nesugebame įvertinti ir prie sąmatos nepridedame.
„Mano kuriamas sodas kol kas užima 1,5 ha tulpių ir pasodinta 60 tūkst. svogūnėlių. Noriu parodyti, kokie deriniai galimi, kaip juos pritaikyti prie konkrečios vietos. Deja, negaliu sau leisti kaip olandai kiekvieną sezoną sodinti vis naujus sodinukus“, – pasakoja apželdintojas.
Vokietijoje parkų verslo modelis kitas. Jie veikia ištisus metus ir turi savo akcentus. Pavyzdžiui, vienoje vietoje galima pamatyti japonišką, kinišką, itališką ir kitų pasaulio vietų sodus. Žmonės atvažiuoja praleisti laiką, ne trumpam užsukti ir pamatyti naujausias madas.
Apželdintojas turi ir paaiškinimą tokiam požiūriui. Lietuva istoriškai buvo gniuždoma karų ir per kiekvieną karą žmonės sodindavo tik tai, kas duoda naudą, ką galima valgyti. Mūsų sodai nustumiami į tolimiausią kampą. Kuo mes geriau gyvename, tuo mes geriau rūpinamės savo kiemu ir sodu.
