Privačių miškų savininkai prakalbo apie streiką, nes, į jų interesus neatsižvelgiama.
Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius Aidas Pivoriūnas sako, kad visuomenėje prasidėjusi diskusija neva miškininkai yra gamtininkų priešai – visiška atgyvena.„Tai 20 metų senumo faktai ir apie tai Europoje niekas jau nebediskutuoja. Miškininkai ir gamtininkai dirba išvien tam, kad būtų užtikrintas miškų tvarumas, tačiau pas mus prasidėjo neaiškūs reikalai“, – sakė konferencijos dalyvis.
Viena iš to priežasčių, pasak A. Pivoriūno, yra intensyvi žemės ūkio plėtra. „ Reikia maisto, statybų ir panašiai, o miškai tam trukdo .Taip jau sutapo, kad kvisi šie pokyčiai žemės ūkyje vyksta, norime to ar ne. Tai pamatinis pasistumdymas tarp žemės ūkio ir miškų, o mes esame to įkaitai“, – sakė asociacijos direktorius.
Baisėjimasis medžių kirtimais?
A. Pivoriūno teigimu, šiai dienai, tarp jaunų miestiečių tampa madinga baisėtis medžiapjute. „Puikiai tinkamas žodis „madinga“, tačiau pasaulyje jau šimtus metų tai nėra „madinga“. Medžiapjutė yra natūrali darnaus miškų ūkio dalis. Be medžių kirtimo, nebūtų ir jų atkūrimo“, – teigia miškininkas.
Dėl kilusio nepasitenkinimo, kalbant apie miškų kirtimą, pasak A. Pivoriūno, yra kalti Aplinkos ministerijos neveiksnumas bei tai, kad žmonės nesuvokia tikrosios situacijos.
„Pavyzdžiui, kirtimai Kazlų Rūdoje. Kodėl ministras nesako, kad turime kirsti, nes reikalingos vietos mūsų poligonams, o tokie yra įsipareigojimai NATO? Vietoje to, ministras susilaiko nuo komentarų. Kita situacija – prof. Edmundui Bartkevičiui paskambina žurnalistas ir paklausia, kas gi vyksta Labanore, o šis atsako, kad spėtų, jog neva kilus medienos kainoms, miškų savininkai pradėjo daugiau kirsti. Tačiau ten praktiškai yra valstybiniai miškai. Tai juoda dėmė mums visiems“, – sako miško savininkas.
DELFI pasiteiravus A. Pivoriūno, kas lėmė tokį ilgą Aplinkos ministerijos aiškios pozicijos neturėjimą, privačių miško savininkų asociacijos direktorius mano, kad tai įtakojo visuomenės spaudimas.
„Mes turime vieną iš tų atvejų, kai kažkur labai skubama, tačiau norima nukreipti dėmesį. Jeigu dabar valstiečiai leido kirsti miškus, kad plėstųsi savivaldybės miškingose teritorijose, ir jeigu jie tuoj nepripažins kirtaviečių mišku, tai mes automatiškai neteksime 10 proc. miškų. Tai yra nepopuliaru, todėl kitokiais būdais stengiamasi kuo greičiau įvesti papildomus apribojimus, kurie skamba labai gražiai, tačiau yra nederinti nei su visuomene, nei Valstybine miškų urėdija ir net nėra atlikta jokia ekonominio poveikio analizė.
Mūsų skaičiavimais, tokie įsipareigojimų įvedimai miškų ūkiui per metus atneštų apie 100 mln. eurų nuostolių, kompensacijų ir negautų pajamų forma. Ar čia yra ta Labanoro vadinamosios isterijos kaina, drįsčiau abejoti“, – teigia miškininkas.
Pasiteiravus, kokios pozicijos laikysis privačių miškų savininkai jei bus pakeistas kirtaviečių statusas, A. Pivoriūnas sako, kad tikimasi kompensacijų. „Taip, kai kurie žmonės yra nepatenkinti kirtavietėmis, bet tai yra natūralu, kaip ir kažkas nepatenkintas, kad mieste per daug automobilių. Mes galime prisiimti bet kokius aplinkosauginius įsipareigojimus, jei už juos bus kompensuojama rinkos kaina. Kai kalba apie turto valdymą, o valstybė jam nori įvesti vienpusius apribojimus, nesiūlant kompensacijų, tada natūralu, kad miškų savininkai, klausia, ką mes blogo padarėm, kad mūsų investuotos lėšos taip nuvertėjo“, – sako A. Pivoriūnas.
Jei ir toliau nebus paisoma ir atsižvelgiama į privačių miškų savininkų poziciją, A. Pivoriūnas kalba apie mitingą – „Esu sulaukęs rimtų raginimų organizuoti nepaklusnumo akciją prie Seimo“.
Šviesti visuomenę
Kol Aplinkos ministerija vis dar ieško būdų, kaip stabilizuoti susidariusią situaciją bei rasti tinkamiausią kompromisą visom šalims, Gamtos apsaugos ir miškų departamentas pasiryžęs švietėjiškai misijai.
„Esminis mūsų iššūkis yra visuomenės sąmoningumas ir lūkesčių adekvatumas. Tai nėra lengvas kelias ir mūsų laukia labai ilgas ir sunkus darbas, kad visuomenės pasitikėjimas valdžios institucijos augtų. Dabar turime bėdą, kad oficialūs duomenys, statistikos ir pagrįsti faktai yra laikomi propaganda“, - sako Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktorius Donatas Dudutis.
Jeigu yra jaučiamas nepasitikėjimas, būtina įsigilinti į situaciją, kelti klausimus ir susidaryti savo nuomonę. Negalime kaltinti žmonių, tačiau dabar, kalbėdami apie susidariusią miškų problemą, mes mąstome per siaurai. Tada, kai yra svarbus tik mūsų kiemas, kyla sprendimai, kurie turi neigiamą poveikį“, – apie nūdienos miškininkystės problemas kalbėjo specialistas.
Dezinformacija
D. Dudutis sako, kad didėjant visuomenės dezinformacijai miškų klausimais, vyksta kryptingas esamos miškų ūkio sistemos niekinimas. „Dabar yra kalbama, kad neva dabartinis miškininkavimas veda prie miško naikinimo, neva Lietuvoje miškų mažėja, nes kirtavietės laikomis mišku, o plyniniai kirtimai savaime yra blogis ir kenkia miškų ekosistemai“, – sako gamtosaugininkas.
Tačiau tokioms kalboms paneigti, pasak D. Dudučio, trūksta adekvačios miškininkų ir mokslingų reakcijos. „Tiesiog nėra atsvaros radikaliems ir fanatiškiems „gamtosaugininkams“, todėl formuojasi palanki terpė sąmokslo teorijų skleidėjams ir „apsiskelbusiems naujiems pranašams“, – teigia specialistas.
Tam, kad visuomenė nebūtų kvailinama, gamtosaugininkas siūlo išsiaiškinti realius jos lūkesčius miškui. „Aplinkos ministerija turėtų teikti informaciją visiems suprantama kalba, priversti žmones pasigilinti reikalo esmę, organizuoti viešas diskusijas. Taip pat turime teikti ekspertinius vertinimus bei įtraukti visuomenę į sprendimo priėmimą. Tik tokiu būdu mes pasieksim balansą, priversim mastyti racionalai bei suprasim tikrąją visuomenės poziciją“, – sako D. Dudutis.
