Jau tuomet ūkininkams teko susitaikyti su tuo, kad derlius nebus toks, kokio tikėtasi. Ir nors kurį laiką orai ir palepino – buvo gausu šilumos ir drėgmės, birželio gale driokstelėjusi audra vėl kaip reikiant sujaukė visus reikalus. Nukentėjo praktiškai visi rajono ūkininkai.

Žala po žalos

Truskavos ŽŪB pirmininkas ir Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Virmantas Ivanauskas sako, kad kaip tik po neramios nakties susitikę ūkininkai kalbėjosi apie padarytus nuostolius – nukentėjo daugelis. Maža to, pastaroji audra tik pagausino ūkininkų nuostolius, patirtus po gausaus pavasarinio sniego ir itin dažnų stiprių lietaus su ledais šuorų.

„Kaip tik šiandieną (pirmadienį – red. past.) turėjome visuotinį ūkininkų sąjungos susirinkimą.

Per visą rajoną ūkininkai skundžiasi, kad išguldyti laukai. Lietaus labai reikėjo, bet tokia liūtis pridarė didžiulių nuostolių.

Daugiausiai išguldyta vasarinių miežių, taip pat kažkiek žieminių kviečių. Kai kur išguldyta ir pusė visų augalų. Žinoma negalima sakyti kad visi jie bus nurašyti nuostoliams, bet derlius bus mažesnis.

Kai prisnigo, mūsų rajone vietomis buvo iškritę apie 8 centimetrus sniego. Jis padarė daug žalos daržininkams. Ankstyvos bulvės buvo kritinėje situacijoje, rapsai gulėjo ant žemės.

Žemės ūkis toks jau darbas – vieni iššūkiai čia. Orų juk neužsisakysi.

Vakar vakare apvažiavau laukus – gražu žiūrėti buvo, o šiandien ryte jau viskas iškritę, išlaužyta...“, – kalbėjo V. Ivanauskas.

Per sąlyginai neilgą, maždaug tris valandas trukusią liūtį, vietomis prilijo ir 48 mm kritulių. Meteorologijos tarnybos duomenimis, vidutinis kritulių kiekis per visą gegužės mėnesį buvo 60 mm.

Iškrito 48 milimetrai kritulių

Kėdainių rajono Krakių žemės ūkio bendrovės vadovas Remigijus Kilas sakė, kad Kalnaberžėje per audrą iškrito net 48 mm kritulių, Krakėse – 39 mm. Jo teigimu, išguldyta 30–50 proc. pasėlių. Tiesa, žemės ūkio bendrovės vadovas sako – nieko nepakeisi, reikės susitaikyti. Juo labiau, kad daliai ūkininkų toks lietus išėjo net ir į naudą. Tarkime, cukriniams runkeliams labai reikėjo drėgmės, ir dėl stipraus lietaus jie nukentėjo tikrai gerokai mažiau nei javai.

„Nurašyti išguldytų pasėlių nereikia, bet jie jau ir liks gulėti, dėl to bus sunkesnė javapjūtė.

Jeigu dar lietaus bus, jei dar panaši liūtis užklups, galutinai prie žemės priplos javus, tada tikri prarasime dalį derliaus. Pavyzdžiui, jei šiaip būtų septynios tonos grūdų, tai toną paliksim ant žemės – tokie nuostoliai yra visai realūs.

Visgi jei daugiau liūčių nebus, javapjūtė bus lėtesnė, bet derlių pavyks nusiimti“, – kalbėjo ūkininkas.

Jis pašmaikštavo, kad geriau jau dabar sausesni laikai ateitų – kaip sakoma, ūkininkui iki Joninių lietus piniginę storina, o po Joninių tik plonina. Tačiau juokams ne laikas, juo labiau, kad išguldyti – stipriausi ir gražiausi pasėliai.

„Iki vakar vakaro laukai buvo gražūs. Neguli, iš tiesų, tie pasėliai, kurie buvo silpnesni. O tie, kuriuos ūkininkai patręšė, kurie buvo stiprūs ir gražūs – visi guli.

Na, bet nieko nepakeisi. Kasmet vis kažkas būna, ar sausra, ar liūtys.

Pernai išdžiūvo laukai, šiemet išgulė.

Ūkininkams tenka susitaikyti su nuostoliais, juk esame visiškai priklausomi nuo gamtos sąlygų. Bet skųstis nėra reikalo, reikia dirbti ir bandyti suktis iš padėties, išgyvensime“, – optimistiškai laikėsi R. Kilas.

Kreipėsi į draudėjus

Tuo tarpu savo pasėlius apsidraudę ūkiai jau kreipėsi į draudikus ir laukia, kokius gi nuostolius jie suskaičiuos.

Vis dėlto, kaip sako Ažytėnų žemės ūkio bendrovės administracijos vadovas Šarūnas Šiušė, šios galingos, nors ir neilgos audros pasekmės bus juntamos dar labai ilgai.

„Gamtos stichija neaplenkė ir mūsų, turime rimtų išguldymų. Pagrinde vasariniai miežiai išgulę.

Kalbėjomės su kitais ūkininkais – panašu, kad ciklonas praėjo per visą rajoną, nėra ūkininko, kuris būtų nenukentėjęs.

Vienur daugiau vėjo buvo, kitur lietaus. Pas mus iškrito 40 mm vandens per 3 valandas.

Prašome draudimo kompanijų vertinti situaciją, paskui bus galima skaičiuoti, kokie nuostoliai. Vaizdas aplink išties baisus.

Visgi pasekmės šios audros bus gilesnės. Reikės daugiau džiovinimo, daugiau bus nekokybiškų, ne maistinių, o pašarinių grūdų“, – kalbėjo Ažytėnų žemės ūkio bendrovės.

Visgi pasekmės šios audros bus gilesnės. Reikės daugiau džiovinimo, daugiau bus nekokybiškų, ne maistinių, o pašarinių grūdų.
Š. Šiušė
Jis pridūrė, kad Kėdainiuose visai neseniai vietomis praūžė ir vietinės, mažesnės liūtys su ledukais. Pastarosios taip pat nuskausmino kai kuriuos ūkininkus.

„Jau pavasarį, kai buvo prisnigę, Kėdainių krašte nuostolių pridaryta buvo rapsuose, bulvėse. Be to, visai neseniai, užpraeitą savaitę, kai kurie ūkiai nukentėjo nuo liūties su ledukais. Sukapoti burokų lapai, sukapoti kukurūzai.

Bet ūkininko tokia dalia. Reikia mokytis išeiti iš tokių situacijų“, – kalbėjo Š. Šiušė.