aA
Pavasarį, smogus pirmajai karantino bangai, pieno perdirbėjai prakalbo, kad dingo rinkos ir tuo pačiu sustojo eksportas. Ūkininkams buvo drastiškai nurėžtos supirkimo kainos.
Pienas
Pienas
© Shutterstock

Visgi Žemės ūkio ministerijos siūlomo 120 mln. paramos plano, pagal kurį pinigai turėjo atitekti perdirbėjams, kad šie palaikytų supirkimo kainas, gamyklų vadovai atsisakė. Motyvavo tuo, jog šis planas prieštarautų Europos Sąjungos teisei.

Tačiau rudeniop, kai laikas skaičiuoti viščiukus, aišku, jog sunkumai buvo laikini ir tiek perdirbėjai, tiek ūkininkai dirba pelningai.

„Ūkininkams per karantiną kainos buvo sumažintos, tačiau perdirbėjai uždirbo. Pas mus pritrūko politinės valios ir dalis mūsų praradimų buvo kompensuota iš nacionalinio biudžeto. Visų nuostolių tai nepadengė. Dabar ateina žiema, pieno mažėja ir kaina tradiciškai padidėja“, – aiškina asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas Jonas Kuzminskas.

Išgelbėjo lenkai

J. Kuzminskas sako, kad jo kooperatyvas vasaros pradžioje patyrė didžiulių nuostolių, nes savo sąskaita ūkininkams palaikė kainą, o dabar veža pieną į Lenkiją, „skolas išsilaižė“ ir metus baigs su nedideliu pelnu. Pirmas pandemijos etapas, kai visas verslas sustojo, nuostoliai buvo dideli. Dabar tokių drąstiškų priemonių valstybės nesiima ir poveikis švelnesnis. Ekonomika atsigauna.

„Kai buvo kainų dugnas mokėjo 21 ct/kg, dabar 26,5 ct/kg už bazinių rodiklių pieną pieninės kieme. Didelė parama buvo kompensacija. Tačiau nutiko kaip visada – kai ūkininkai gavo paramą, perdirbėjai sumažino paramą ir ji atiteko gamykloms, kurios skaičiuoja milijoninį pelną“, – niuansus aiškina J. Kuzminskas.

Jis vardina ir pirmo pusmečio perdirbėjų pelnus: „Žemaitijos pienas“ 5,98 mln. EUR, „Vilkyškių pieninė“ 1,2 mln. EUR, „Rokiškio sūris“ 2,13 mln. EUR, „Pieno žvaigždės“ 3,3 mln. EUR.

Ūkininkams už balandį ir gegužę dėl pandemijos sukeltų pasekmių valstybė kompensavo 18,5 mln. Eur. Už karvę išmokėta 77,8 euro. Už birželį, liepą, rugpjūtį kompensacija 19,2 mln. EUR, už karvę išmokėta po 88 eurus.

Tačiau kaip bus toliau niekas nesiima prognozuoti. J. Kuzminskas prisimena, kad kai vienoje iš gamyklų užsikrėtė žmonės ir teko staiga sustabdyti gamybą, jų paprašė pieną nukreipti kitur, o tai nėra paprasta. Visas sektorius veikė geranoriškai ir žaliavą nupirko.

Traukiasi mažieji

Perdirbėjai savo ruožtu taip pat kalba, kad padėtis stabilu. Nors statistika rodo, kad ūkių sparčiai mažėja, tačiau traukiasi smulkieji. Nebėra ir masinio bandų pardavimo lenkams, kas buvo vasaros pradžioje.

„Smulkiausi ūkiai traukiasi. Tai natūralu. Vyresnio amžiaus žmonės parduoda karves. Taip vyksta net Nyderlanduose, kur parduodamos 50–70 karvių bandos. Prognozuojama, kad tokių ūkių ten mažės 30 proc. Didesni efektyvesni. Kalbant apie produktų rinkas, jos iki galo dar neatsigavo. Kiekiu eksportas auga, tačiau kainomis dar nepasivijo tų, kurios buvo prieš karantiną. Jei antra banga ES neįsisiūbuos, tikimės atsigaus viešbučių ir restoranų verslas. Šio segmento kritimas ir mus nusmukdė“, – aiškina Egidijus Simonis, asociacijos „Pieno centras“, vienijančios perdirbėjus, vadovas.

Jis sako, kad lietuviškas vidutinis ūkis per dvejus metus padidėjo nuo 8 iki 12,6 karvės. Tai didelis žingsnis, tačiau išsilaiko tik efektyviausi.

Egidijus Simonis
Egidijus Simonis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Trūksta šeimos ūkių

„Mes prašome, kad plėstųsi šeimos ūkiai, jie lengvesnėmis sąlygomis galėtų statyti fermas, įsigyti įrangą. Eefektyviausias ūkis, Europos, mokslininkų skaičiavimu, 200–250 karvių. Lietuvoje 50–80 karvių jau efektyvūs, jų vidutinis metinis primilžis virš 10 t, kai Lietuvos vidurkis 5,8 t. Jie gali išgyventi užsidirbti ir plėstis “, – dėsto E. Simonis ir įvardina, kas šeimos ūkiams trukdo plėstis – nebėra žemės, karvės laikomos gyvenvietėse, kur naujų fermų nepastatysi, ar senų nepadidinsi.

„Pieno centro“ duomenimis, Estijoje 550 fermų ir jie primelžia pusę to kiekio, kiek Lietuvoje. Vidutinis ūkis ten 160 karvių. Pas mus kol kas optimalu 20–30 karvių. Perdirbėjai viliasi, kad pas mus pieno kiekis didės bent 2 kartus ir tikina, kad jau dabar stambiems ūkiams mokama tokia pat kaina, kaip ir kolegoms Vakarų Europoje.

„Lenkams, latviams, kur kaina žemesnė nei pas mus, parduoti pieną apsimoka, mūsiškiai žemdirbiai sako, kad dirba nuostolingai. Jie tiesiog žaidžia statistika ir prašo daugiau paramos. Matome, kad per paskutinius penkis metus 65 proc. žaliavos perkame iš stambių ūkių, kurie melžia 1,4 t per dieną. Tai apie 70 karvių“, – aiškina E. Simonis ir tikina, kad esmė pačio ūkio efektyvumas. Airijoje 140 karvių ūkyje dirba 2 žmonės, pas mus virš 10.

J. Kuzminskas sako, kad kai buvo skirta parama, masiškai karvės į Lenkiją nebeparduodamos, nes tai buvo ne tik lėšos, bet ir psichologinis palaikymas. Be to, padėjo tai, kad Žemės ūkio ministerija anksčiau išmokėjo susietą paramą už gyvulius.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
4.0000

Rusija atsakė į JT pasiūlymą mainais už leidimą eksportuoti grūdus leisti išvežti kalį

Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas sureagavo į žinią, kad mainais į laivų...

Policija prigavo nelegalius pesticidus platinusį ekologinio ūkio savininką (1)

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių...

Žemės ūkio ministerija siūlo kompensuoti laukinių paukščių daromą žalą (1)

Žemės ūkio ministerija siūlo laukinių paukščių pasėliams daromą žalą atlyginti iš...

Absoliutus kviečių kainų rekordas – ko tikėtis toliau

Indijai uždraudus kviečių eksportą, pirmadienį šių grūdų kainos pasaulyje pasiekė rekordines...

Pamatęs trešnių kilogramą po 35 eurus analitikas atliko kainų palyginimą ir konstatavo: lietuviškų verslininkų stebuklas (29)

Lietuvoje pirmųjų trešnių kilogramas, kai jos buvo gabenamos iš Peru, kainavo 40 eurų, dabar,...

Top naujienos

Ispanijoje gyvenanti Aušra Burnienė: rudenį šios šalies kurortuose nusipirkti būstą gali būti neįmanoma dėl vienos priežasties papasakojo apie kainas (2)

Pilni lėktuvai lietuvių į Ispaniją leidžiasi ne tik atostogų, apstu ir norinčių čia susirasti...

Papildomų rezervų paieškose – Jokubaičio žvilgsnis į Eurolygos čempioną: svarbus kaip niekada specialiai „Delfi“ iš Belgrado

„Varginantis dalykas“, – taip „Barcelonos“ įžaidėjas Rokas Jokubaitis įvertino pirmoje...

Į Lietuvą plūstelės vasariška šiluma: kai kur termometrai pasieks net 25 laipsnius

Ketvirtadienio naktį aukšto slėgio sritis tols nuo Lietuvos. Atsisveikindama ji žada sausą,...

Delfi PliusVaidas Saldžiūnas

Ką išduoda nauji Rusijos grasinimai kaimynėms: Kremlius sukūrė situaciją, kurios nebuvo šimtmečius (2)

Šios šalis taps priešėmis – tą minutę, kai jos taps NATO narėmis, imsimės žingsnių. Jei...

Putino diagnozė slepia ir svarbesnę informaciją: šito dar niekas garsiai nesako

Tikra ar išgalvota Rusijos prezidento Vladimiro Putino sunki liga neabejotinai lems ir karo...

Karas Ukrainoje. Zelenskis: Ukrainos šiaurė jau išvaduota Rusija iš „Azovstal“ evakuotiems kariams nieko gero nežada: pasirodė nežmoniškų siūlymų (7)

Evakuacijos misija „ Azovstal “ plieno gamykloje Mariupolyje tęsiasi, trečiadienio naktį savo...

Delfi PliusJurga Grigienė

Randai: kodėl niekas nesako, kad jiems užgijus negalima atsikvėpti – neprižiūrimi jie gali sukelti negrįžtamų padarinių

Turbūt sunkiai rastume žmogų, kuris neturėtų nė vieno rando. Bet savotiškas paradoksas – ne...

Majauskas apie ekonomikos būklę, naujus mokesčius ir NPD santykį su MMA: tam tikrų pakeitimų tikrai reikia

Infliacija, planuojamos didinti bazinės palūkanų normos, nedarbo augimo rizika rodo, kad šie metai...

Delfi PliusPranas Šarpnickis

Lietuvos miestas, kurį 9 dienoms buvo „okupavę“ latviai – supykę, kad žemaičiai neleidžia Kalėdų atšvęsti, grįžo namo (2)

Sovietmečiu kai kas Skuodą pašaipiai vadindavo lietuviškąja Kamčiatka. Bet ne todėl, kad ten...