„Turgus priklauso nuo didmeninių kainų. Jei, pavyzdžiui, daržovės pinga didmenoje, pinga ir pas mus. Tačiau produktų kainų kritimo nelaukiame. Realiai atpigo tik elektros energija, darbo jėga neatpigo. Pakavimo medžiagų kainos liko pakilusios. Kai pelno marža keli procentai nieko negali nuleisti, nes žaliavos nepigo tiek, kiek produktai.
Pavyzdžiui, miltai vis dar brangūs, nes malūnai amortizuoja praeities nuostolius, nes kai energija brango, kainas galėjo didinti kur kas mažiau nei savikaina. Dabar tiesiog kompensuojamas sukauptas nuostolis“, – kas vyksta aiškina Mindaugas Maciulevičius, ūkininkų turgelius administruojančio kooperatyvo vadovas ir sako, kad analitikams, kurie tikina, jog gali viskas pigti, reikėtų pakartoti elementariosios ekonomikos kursą.
Panašiai kalba ir Egidijus Mackevičius, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius:
„Kad mėsos produktų kainos pradėtų kristi, turi susidaryti ekonominės prielaidos: arba pinga žaliavos – mūsų atvejų visoje ES – arba mažėja mokesčiai arba pinga energetiniai resursai, arba prekybininkai peržiūri maržas. Kol kas tik energetika rodo teigiamus poslinkius, tačiau ir tai nepadeda, nes pernai žiemą nemažai įmonių fiksavo elektros kainas, kaip dabar pasirodo, vos ne aukščiausiame taške ir dalis elektros tiekėjų dabar atsisako peržiūrėti kainodarą. Tai rimtų objektyvių priežasčių produkcijos pigimui nesusidarė.“
Fiksavo simbolinį pigimą
Statistikos departamento duomenimis, birželį metinė bendroji vartotojų prekių ir paslaugų kainų infliacija siekė 9 proc. Prekės per metus pabrango 8,3 proc., o paslaugos – 10,9 proc. Per mėnesį prekių ir paslaugų kainos vidutiniškai susitraukė 0,1 proc.
Pasak analitikų Objektyvių aplinkybių, kurios palaikytų tolesnį prekių kainų kilimą vis mažiau ir vis dažniau tiek dėl smukusių sąnaudų, tiek dėl vangesnės paklausos fiksuojamos prekių defliacijos apraiškos.
„Paslaugų infliaciją ir toliau kaitina atlyginimų augimas, kurį kursto sprendimai kelti algas viešajame sektoriuje ir didinti mėnesinį minimalų atlyginimą. Šis dydis itin paveikus maitinimo, apgyvendinimo ir aptarnavimo paslaugų sektoriuose. Be to, nors MMA gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą, jos kilstelėjimas nuvilnija plačiai ir paveikia visą pajamų vertikalę.
Mėnesio defliaciją birželį lėmė sezoniškumo veiksniai: daržovių, avalynės, drabužių kainų sumažėjimas. Pigo elektros energija, duonos ir grūdų produktai, trumpalaikio naudojimo namų ūkio prekės. Bendrai vartojimo prekių kainos per mėnesį sumažėjo 0,5 proc. Tuo tarpu, paslaugų kainos ir toliau stiebėsi. Birželį jos padidėjo 0,9 proc.“, – sako Indrė Genytė-Pikčienė, INVL investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės vyriausioji ekonomistė ir pabrėžia, kad nemalonią intrigą palieka maisto žaliavų sektorius.
Lietuvoje dėl nepalankių orų pavasarį ir kaitrios sausros pirmoje vasaros pusėje, šiemet sunku tikėtis gausaus derliaus, tad tai gali pakurstyti maisto žaliavų bei prekių infliaciją. Tiesa, pasaulyje kol kas įtampos nėra. Jungtinių Tautų FAO Maisto žaliavų kainų indeksas smunka penkioliktą mėnesį iš eilės ir yra penktadaliu mažesnis nei prieš metus. Visos jo komponentės, išskyrus išbrangusį cukrų, yra grįžusios į prieškarinį lygį. Euronext biržoje prekiaujamų kviečių kainos po pernai metų šuolio taipogi atslūgusios.
Gamintojų daugėja
„Norėčiau, kad kainos kristų, tačiau neįsivaizduoju, kas galėtų tą paskatinti. Kol kas didžiuosiuose prekybos tinkluose ženklaus kainų mažėjimo taip pat nėra“, – dėsto M. Maciulevičius.
Kalbant apie smulkiuosius gamintojus, kurie prekiauja turgeliuose, jų daugėja. Vis daugiau nišinių produktų, kurių nesutiksi didžiuosiuose tinkluose. Tai nėra bumas, o tiesiog neskubus normalus augimas po kelis procentus prisideda kiekvienais metais.
„Žinoma, yra ir tų, kurie traukiasi, tačiau tai pavieniai atvejai. Tik kai drastiškai brango elektra, keli mažieji pasitraukė, nes tiesiog negalėjo išgyventi. Tačiau šios ypatingai aukštos kainos buvo laikinos ir dabar tenka laižytis šiuos nuostolius. Jie energetikai skyrė apyvartines lėšas, be kurių įmonei sunku gyvuoti. Tai nereiškia, kad kažkas ieško viršpelnių, o tiesiog mėgina grąžinti įmonių gyvybingumą“, – pripažįsta M. Maciulevičius.
Maži gamintojai pirko generatorius, statė saulės jėgaines, tačiau dabar, kai kaina sumažėjo, šis procesas sustojo.
Patys perdirbėjai sutinka, kad mažinti kainų kol kas nėra kaip.
„Kainų mažėjimui vasara pats nepalankiausias periodas, aukštos žaliavų kainos ES susiformavo dėl keleto priežasčių, neprognozuojamai aukštos elektros ir dujų kainos, pašarų kainos, šios priežastys paskatino kiaulininkus mažinti kiaulių skaičių Vokietijos ir Lenkijos ūkiuose. Ispanijoje įsiplieskęs kiaulių maras sumažino kiaulienos žaliavos tiekimą ES mėsos pramonei.
Mėsos produktų kainų mažėjimui artimiausiu metu nematau prielaidų, nes praėjusiais metais augo atlyginimai, didėjo elektros, dujų kainos, brango žaliavos, kad keistųsi nors viena dedamoji, formuojanti kainų lygį, šiuo metu rinkoje nesimato“, – ką mano apie kainų pokyčius įvardina Henrikas Urbšta, „Samsono“ generalinis direktorius.
Vartotojai atsipalaidavę
Žaibiškų pokyčių nemato ir ekspertai.
„Dabar mes problemų nematome, nes vartotojas kiek nutrūkęs nuo grandinės dėl vasaros, sukauptų atostogų planų, gavom kiek injekcijų į vartojimo sektorių – Eurolyga, „Ramštain“, NATO susitikimas. Bet kita vasaros pusė bus įdomesnė. Žmonės grįš po atostogų tuštesnėmis piniginėmis ir mažiau išlaidaus.
Verslo pajamos susidurs su aukšta praeitų metų baze ir neberodys augimo. Išspręsti gali viską tik augančios vartotojų pajamos, bet ar jos augs? Užimtumas tai mažės – gamybos užsakymai krenta, aptarnaujanti sfera sumažins darbuotojų skaičius priimtus dėl, aukščiau minėtos injekcijos, prekyba darbuotojus jau sumažinus. Viešasis maitinimas jau nebeauga ir rudeniop pradės kristi“, – prognozuoja Petras Čepkauskas, vienas iš „Pricer LT“ vadovų.
Pienininkai greitų pokyčių taip pat neprognozuoja.
Egidijus Simonis, Pieno centro vadovas, taip vertina tai, kas vyksta rinkose:
„Europos pieno rinkoje optimistinius lūkesčius dėl antrojo šių metų pusmečio stabdo būsimos paklausos neapibrėžtumas, ekonominis spaudimas ir besitęsiantis karas Ukrainoje.
Europoje pirmoje metų pusėje biržinėje prekyboje kritus visų pagrindinių pieno produktų didmeninėms kainoms, krito žaliavinio pieno kainos. Europos Komisijos duomenimis, šių metų liepos pradžioje, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, didmeninėje biržinėje prekyboje daugiausia krito išrūginių baltymų kaina – 41 proc.
Skaičiuojant gamintojo kainomis, didmeninė metinė sviesto kaina mažėjo 36 proc., trečdaliu atpigo ir pieno milteliai. Pagrindinio ES gaminio – sūrių kainos susitraukė nuo 10 iki 20 proc., priklausomai nuo gaminamo sūrio tipo.
Tačiau didmeninės pieno produktų kainos Europoje liepos mėnesį beveik nesiskiria nuo birželio mėnesio. Tai sutapo su sezoniniu pieno gamybos ūkiuose mažėjimu, kuris šįmet tęsiasi didžiojoje Europos dalyje. Juolab kad vasaros karščiai Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje kasmet pristabdo pieno surinkimą.
Gali būti, kad mažesni pieno kiekiai Europoje kol kas stabilizuoja ir žaliavinio pieno supirkimo kainas. Pieno produktų vartojimą taip pat mažina tai, kad daugelis europiečių vasaros laikotarpiu atostogauja ir pinigus leidžia už ES ribų.
Panašios tendencijos stebimos ir Lietuvos rinkoje. Vien tik nuo šių metų sausio iki birželio, pagrindinio pieno produktų krepšelio, kurį sudaro sūris, geriamasis pienas, grietinė, jogurtas ir sviestas, perdirbimo įmonių vidutinė didmeninė pardavimo kaina sumažėjo apie dešimtadalį.“
Mėsos produktai gali šiek tiek brangti
„ES kiaulienos, kuri pas mus populiariausia ir kurios reikia daugiau nei pusę importuoti, kainų analizė optimistiškai nenuteikia – yra aišku, kad labai sumažėjus paršavedžių ES, sumažėjo paršelių skaičius, jų kaina per metus išaugusi nuo ~50 Eur/vnt iki 90-100 eut/vnt ir jie jau pakėlė užaugusios kiaulės kainą, kurią reikės mokėti ateityje ir pokyčiui į mažėjimo pusę reikia laiko ir kiekio. Tai rodo, kad greitai nesumažės kiaulienos kaina ES, o mes esam nuo jų priklausomi“, – dėsto E. Mackevičius.
Asociacijos vadovas sako, jog žiūrint objektyviai – šviežios mėsos segmente greičiau ir tiksliau matomi produkcijos dedamųjų kainų pokyčiai, todėl galima daryti prielaidą kad tai geriausiai atspindi realią kainą ir čia suspaustos spyruoklės principas nėra didelis ir ženklių pokyčių į brangimo ar pigimo pusę neturėtų būti. Kitas dalykas su mėsos gaminiais, t.y. didesnės pridėtinės vertės produktais, reikalaujantiems daugiau darbo juos sukurti – čia vis dar jaučiama, kad jų kaina neatspindi realių sąnaudų ir spaudimas yra į brangimo pusę.
Reikia turėti minty kad kalbama apie gamintojo kainą, tačiau galutinę mažmeninę kainą diktuoja mažmenininkai priklausomai nuo jų strategijos, o tai lemia, jog galutinė tokio pačio produkto kaina gali skirtis ir ženkliai.
„Mėsos sektorius Lietuvoje yra labai konkurencingas, turi pakovoti už išgyvenimą, t.y. negali branginti ar piginti produkcijos be rimtos priežasties, ką rodo ir statistiniai duomenys, kai įmonių pelningumai retai perkopia 2 proc kartelę, be to prisideda didelis lengvatinių mokesčių Lenkijos spaudimas bei PVM nemokančių turgų prekyba. Tai ne tik apsunkina LT gamintojų veiklą, bet ir lemia, kad LT vartotojas tiesiog moka daugiai nei 20 proc. daugiau už tą patį produktą vien dėl mokesčių politikos. Bet čia jau kita problema“, – dėlioja E. Mackevičius.
Jis dalinasi ir prognozėmis. Vertinant tendencijas, pavyzdžiui, kiaulienos rinkoje, tai nedidelis augimas yra galimas. Jautienos rinka veikia taip pat, tačiau tai yra eksportinė prekė ir dar labiau priklauso nuo perkančios šalies situacijos ir matomas jau metus trunkantis supirkimo kainų augimas, tačiau čia būdingas sezoniškumas, dėl pertekliaus rudenį dažnai vyksta korekcijos į mažėjimo pusę, tačiau tai jau rinkos dėsnis.
Tai bendra sektoriaus situacija kiek įtempta, bet stabili ir kažkokių drastiškų pokyčių nesitikima, žinoma išlieka problema su eksporto rinkomis, kaimyninės ES šalys turi ir naujai įgyja pranašumų Kinijos rinkoje, kas jiems leidžia lengviau su mumis konkuruoti ES vidaus eksporte, kuris realiai ir teliko, ir tai optimizmo artimoje ateityje nesuteikia.
